Istorinei aikštei nerandama pinigų

Baigiant rekonstruoti sostinės Gedimino prospektą susigriebta, kad neliko lėšų reprezentacinei Nepriklausomybės aikštei atnaujinti. Seimo valdininkai siūlo jų pasisemti iš valstybės kišenės.

Sostinės Gedimino prospekto rekonstrukcijos darbams einant į pabaigą apsižiūrėta, kad visai netvarkyta liko prie Seimo esanti reprezentacinė Nepriklausomybės aikštė. Pirmoji pavojaus varpais ėmė skambinti parlamento kanceliarija. Per pastarąjį Seimo valdybos posėdį buvo sprendžiama, ar nevertėtų į šią problemą atkreipti Vyriausybės dėmesį ir paprašyti aikštei atnaujinti skirti papildomų lėšų iš valstybės iždo. Tokia mintis kilo, kai Vilniaus miesto savivaldybė pareiškė kol kas neketinanti tvarkyti prie Seimo esančios teritorijos, nes neturinti tam reikalingų pinigų. Kai kuriems Seimo valdybos nariams suabejojus, ar Nepriklausomybės aikštė tikrai jau tokia nuskurusi, klausimas kelioms savaitėms buvo atidėtas.

Gadina įvaizdį

2007-ųjų lapkritį Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas kreipėsi į Vilniaus merą Juozą Imbrasą dėl Nepriklausomybės aikštės atnaujinimo. Parlamento vadovo nuomone, kartu su Gedimino prospekto rekonstrukcija būtų tikslinga sutvarkyti ir Nepriklausomybės aikštę bei Seimo rūmų aplinką. Reikėtų pakeisti grindinį, paremontuoti komunikacijų šulinius, atnaujinti mažosios architektūros elementus ir fontaną.

Kaip motyvai, galintys padėti merui apsispręsti imtis darbų, buvo priminta tai, kad ateinančiais metais Vilnius taps Europos kultūros sostine, kad vyks daugybė Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio renginių, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos Parlamentinės asamblėjos sesija. „Nesutvarkyta vienos pagrindinių valstybės institucijų aplinka neprisidės prie Lietuvos valstybės įvaizdžio formavimo”, – įspėjo sostinės vadovą V.Muntianas.

Kadangi meras savo atsakyme parlamento vadovui paaiškino neturįs lėšų Gedimino prospekto, A.Tumėno ir Gynėjų gatvių sutvarkymo techniniam projektui parengti ir darbams atlikti, Seimo kanceliarija pasiūlė parlamento vadovybei raštu kreiptis į Vyriausybę, kad ši dar šiemet skirtų reikalingų lėšų.

Kainos nežino

„Jei eidami į Seimą atidžiau žiūrėtumėte po kojomis, matytumėte, jog Nepriklausomybės aikštėje esantys kanalizacijos dangčiai dar su rusiškais užrašais”, – vakar LŽ patarė Seimo kancleris Gintautas Vilkelis. Pasak jo, sutrupėjusios plytelės, nekeistos beveik tris dešimtmečius, duobės, apirę šaligatviai tikrai nepuošia parlamento aplinkos. „Natūralu, kad siūlome tvarkyti aikštę, nes čia vyksta daugybė reprezentacinių renginių – prezidento inauguracija, vėliavos pakėlimo ceremonijos Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją, be to, Seime lankosi daugybė užsienio vadovų ir delegacijų. Tai valstybės įvaizdžio klausimas”, – aiškino G.Vilkelis. Pasak jo, ne tik Seimui turi rūpėti aikštės būklė, bet ir savivaldybei, Vyriausybei, kitoms institucijoms.

Kiek lėšų reikėtų Nepriklausomybės aikštei ir Seimo prieigoms sutvarkyti, kancleris prisipažino nežinąs, nes projekto užsakovas ne parlamentas, o savivaldybė. „Mes esame tik trečioji šalis, todėl tikslios sąmatos nežinau”, – teigė G.Vilkelis. Anot valdininko,

atsižvelgus į dabartinę valstybės finansinę situaciją (pedagogų streikai ir t. t.), kol kas nutarta atidėti kreipimąsi į Vyriausybę.

Darnus ansamblis

Sostinės savivaldybės įmonės „Vilniaus planas” vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis įsitikinęs, kad turint lėšų per metus Nepriklausomybės aikštė ir visa teritorija aplink Seimą galėtų tapti kur kas patrauklesnė.

Architekto nuomone, dabartinė aikštė gana eklektiška, šalia M.Mažvydo nacionalinės bibliotekos esančioje dalyje galima aptikti dar nuo stalinizmo laikų likusių elementų. „Geriausia, kad tvarkant visą Gedimino prospektą būtų atnaujinta ir aikštė – atsirastų darnus ansamblis”, – sakė M.Pakalnis.

Pasak architekto, tvarkant prospektą buvo mąstoma, kaip aikštė turėtų atrodyti. Tačiau kol kas visi projektai „pasiūlymų lygmenyje”.

Paklaustas, kiek lėšų reikėtų Nepriklausomybės aikštei sutvarkyti, M.Pakalnis tiksliai negalėjo atsakyti. „Daug – nuo 20 iki 40 mln. litų kartu su fontano atnaujinimu, nes jo įranga gana brangi”, – dėstė architektas. Jis mano, kad visus atnaujinimo darbus, jei bus pinigų, galima atlikti per vasarą. Net suremontuoti tokį pakankamai sudėtingą inžinerinį objektą kaip fontanas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.