Vasario 29-ąją, kovo 1 ir 8 dienomis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre premjera – Modesto Musorgskio (1839-1881) opera „Borisas Godunovas”.
Operos libretą sukūrė pats kompozitorius pagal Aleksandro Puškino dramą ir Nikolajaus Karamzino „Rusų valstybės istoriją”. Spektaklį pastatė vidurinės kartos lenkų režisierius Mariuszas Trelinskis, muzikos vadovas ir dirigentas – Robertas Šervenikas. Dviejų dalių opera bus atliekama rusų kalba.
Lietuvos scenose.
Tai jau ketvirtasis „Boriso Godunovo”, vienos iš dažniausiai pasaulio scenose statomų rusų operų, sugrįžimas į Lietuvos teatro sceną. 1930 metais M.Musorgskio opera pirmą kartą pastatyta Kauno valstybės teatre. Ją dirigavo Mykolas Bukšta, scenografiją sukūrė Mstislavas Dobužinskis, o 1934 metų gruodžio 5-ąją Kaune Borisą Godunovą dainavo garsusis Fiodoras Šaliapinas. Vėliau ši opera buvo pastatyta 1944, 1950, 1982 metais.
Tarp pagrindinio caro Boriso vaidmens atlikėjų – iškilūs Lietuvos operos solistai Petras Oleka, Antanas Sodeika, Antanas Kučingis, Rimantas Siparis, Jonas Stasiūnas, Vaclovas Daunoras, Vincentas Kuprys.
Naujajame spektaklyje caro Boriso vaidmenį kuria Vladimiras Prudnikovas ir Edemas Umerovas (Rusija), kunigaikščio Vasilijaus Šuiskio partiją parengė Vytautas Kurnickas ir Audrius Rubežius, metraštininko Pimeno – Vytautas Bakula, Liudas Norvaišas. Taip pat dainuos Egidijus Dauskurdis, Arūnas Malikėnas, Rafailas Karpis, Jonas Valuckas, Tomas Vaitkus, Mindaugas Zimkus. Vienintelį moters – smuklininkės vaidmenį kuria Jurgita Prakelytė ir Ieva Prudnikovaitė.
Kap pasakojo režisierius M.Trelinskis, šiuos atlikėjus jis pasirinko po jiems surengtos perklausos ir nenusivylė mūsų dainininkais.
Matysime gana retai statomą pirmąją – 1869 metų – operos redakciją.
Kovų dėl valdžios sūkuryje
„Pasirinkau pirmąją, paties M.Musorgskio parašytą genialią operos kompoziciją, kur susikoncentruojama į caro valdymo pradžią ir pabaigą, „iškerpant” šešerius jo valdymo metus, – pristatydamas operą kalbėjo M.Trelinskis. – Toks spektaklis, artimas televizijos režisūros principams, manau, bus įdomus ir suprantamas žiūrovams. Tačiau ne tik tai turėtų dominti publiką. Statydamas spektaklius visada ieškau dalykų, kurie būtų aktualūs šiuolaikiniam žiūrovui, konkrečios tautybės žmonėms. Todėl, pasirinkdamas istoriją apie Boriso Godunovo kovą dėl Rusijos caro sosto, aš apskritai kalbu apie kovą dėl valdžios, apie valdymo sistemą, apie tragišką žmogaus valdovo dramą. Šis kūrinys, artimas Williamo Shakespeare’o dramų modeliui, man primena „Makbeto” politines kovas, kai kiekvienas ir visi kovoja prieš visus ir kiekvieną.”
Meilė sūnui
Režisierius kalbėjo, kad tai labai vyriškas spektaklis, kuriame nėra didelių moters vaidmenų, tačiau pabrėžė, jog nereikėtų manyti, kad operos siužete visai nėra meilės linijos. Spektaklyje, anot M.Trelinskio, labai svarbi Godunovo meilė savo sūnui, kurią jis, šių dienų režisierius, supranta remdamasis savo ir savo sūnaus meilės ir ypatingo artumo patirtimi. „Tačiau Godunovas, siekdamas sosto, nužudo kitą vaiką – sosto įpėdinį, – primena M.Trelinskis. – Tik kartą įvykdyta žmogžudystė jį nuolat persekioja, visą gyvenimą paversdama pragaru. Tarsi atgailaudamas už padarytą nusikaltimą, jis visą savo meilę ir žmogiškumą skiria sūnui. O finale miršta toje pačioje vietoje, kur nužudė. Labai emocionali, dramatiška istorija…”
Pirmąkart Vilniaus scenoje
M.Trelinskis Vilniuje pirmą kartą stato „Borisą Godunovą”. Režisierius, savo karjerą pradėjęs kaip filmų kūrėjas, o filmo „Atsisveikinimas su rudeniu” premjerą surengęs 1990-ųjų Venecijos kino festivalyje, vėliau dirbo teatre, televizijoje. 1999 metais Varšuvos didžiajame teatre jis pastatė savo pirmąją operą Giacomo Puccini „Madam Baterflai”, 2005 metais M.Trelinskis paskirtas šio teatro meno vadovu. Tarp menininko režisuotų operų yra ir „Karalius Rožeras”, „Otelas”, „Eugenijus Oneginas”, „Don Žuanas”, „Pikų dama”, „Andrė Šenjė”, pastatytos ne tik Varšuvoje, bet ir Los Andželo operos teatre, Vašingtono nacionalinėje operoje (JAV).
Kūrėjai iš svetur
Kaip pasakojo operos teatro muzikos vadovas ir dirigentas R.Šervenikas, „Boriso Godunovo” repeticijos buvo labai įdomios, intensyvios ir sudėtingos. Režisierius iš dainininkų reikalavo ir dramos teatro aktoriams būdingų dalykų, kurie būtini atskleidžiant sudėtingus personažų charakterius, jų veiksmų motyvaciją.
Operos statytojų kūrybinėje grupėje Lietuvai atstovauja tik R.Šervenikas ir choro meno vadovas Česlovas Radžiūnas. Kiti – su režisieriumi įvairiose pasaulio scenose dirbę scenografas Borisas
Kudlička (Slovakija), kostiumų dailininkė Magdalena Musial, choreografas Tomaszas Wygoda, vaizdo projekcijų autoriai Krzysztofas Rudzis, Jacekas Poremba (Lenkija), šviesų dailininkas Marcas Heinzas (Nyderlandai). Programėlėje bus nurodyta ir Piotro Gruszczynskio pavardė šalia iki šiol neregėtų operos dramaturgo pareigų. Paklaustas, ką M.Musorgskio operoje veikia dramaturgas, M.Trelinskis paaiškino, kad tai – labai garsus Lenkijos kritikas, kuris atvažiavęs „iš šalies” pažiūrės, kaip atrodo spektaklis, gal ką nors patars. Tikriausiai nė neverta abejoti, kad parašys ir recenziją į Lenkijos spaudą. Mūsų teatro lankytojų dėmesiui jis jau siūlo tekstą „Borisas Godunovas, arba Power game” („Borisas Godunovas, arba Valdžios laimikis”).