Kultūra – ne naftos telkinys, kuris vieną dieną išsenka. Šią tiesą mėgins įrodyti projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” rengėjai, kviečiantys vilniečius ir miesto svečius kitąmet tapti svarbiausia kultūros įvykių dalimi.
Vakar sausakimšoje „Menų spaustuvės” salėje, lyg mažytėje televizijos žinių studijoje, pristatyta projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” programa. Ji rodo, kad kitais metais pasinersime į šimtais skaičiuojamų kultūros įvykių verpetą. Planuojama įgyvendinti apie 300 įvairiausių projektų, kuriuos turėtų išvysti per 3 mln. žmonių.
Metų laikų tradicija.
Viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” direktorė Elona Bajorinienė tvirtino, kad pas kultūros renginiuose nesilankančius žmonės 2009 metais kultūra ateis pati. Numatyta surengti renginių įvairioms amžiaus grupėms: vaikams, jaunimui, senjorams. Specialiųjų renginių programa išskaidyta pagal metų laikus: pavasarį vyks „Gatvės muzikos dienos”, vasarą – per 40 „Kultūros nakties” renginių, rudenį išvysime projektą „Menas netikėtose erdvėse”, žiemą praskaidrins šviesos festivalis LUX.
Meno gurmanus kultūros sostinės strategai stebins žinomų menininkų darbais ir naujais vardais. Kaip išskirtinius dalykus, E.Bajorinienė minėjo parodą „Šaltojo karo metų modernizmas”, atkeliausiančią iš Karališkojo Viktorijos ir Alberto muziejaus Londone, kamerinio orkestro „Kremerata Baltica” programą, Londono simfoninio orkestro koncertą.
„Teatralai pamatys visų Lietuvos režisierių naujus darbus, kino mėgėjai pirmą kartą susitiks su Europos kino akademijos nariais. Nėra nė vieno renginio, kuriame nedalyvautų Europos meno madas diktuojanti garsenybė. Svarbiausia, kad į visus renginius bus įtraukti ir Lietuvos menininkai”, – pabrėžė E.Bajorinienė.
Duoklė istorijai
Gyvosios istorijos programoje bus pristatyta miesto istorija. Istorikas Alfredas Bumblauskas kartu su kolegomis iš Lietuvos istorijos instituto ketina sukurti virtualų Vilniaus muziejų. „Dalis šio projekto – Vilniaus universiteto senojo ansamblio maketas – jau buvo rodytas Briuselyje. Muziejus turėtų tapti daugiakultūrio Vilniaus idėjos dalimi”, – sakė A.Bumblauskas.
Kultūrų atpažinimo programa supažindins su lenkų, rusų, žydų, baltarusių, romų ir kitų tautinių bendrijų kultūra. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Maša Grodnikienė prisiminė seną žydų posakį, kad pinigų reikia važiuoti į Lodzę arba Odesą, o dvasinių vertybių – į Vilnių. Kultūrinės sostinės metais pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo bus surengtas Klezmerių liaudies muzikos festivalis. Žydų bendruomenė organizuos trečiąjį Pasaulinį litvakų kongresą ir konferenciją jidiš kultūrai puoselėti.
Europos geriausieji
Europos menų programoje bus pristatyti geriausi žemyno kūrėjai. Daugiausia dėmesio joje bus skiriama muzikai: elektroninei, sakralinei, operinei, džiazo. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) jau pristatė Vilniaus operos festivalį. Ši tradicija bus tęsiama ir kitąmet. „Gastrolių atvyks Izraelio operos teatras ir legendinis Sankt Peterburgo Marijos teatras”, – sakė LNBOT generalinis direktorius Gintautas Kėvišas.
Oskaro Koršunovo teatro (OKT) direktorius Martynas Budraitis teigė nemanąs, kad teatru ir kultūra galima persisotinti. „Tai ne naftos telkinys. Kultūra neišsenka – nuolat kinta, įgauna naujų formų”, – teigė jis. OKT Lietuvoje žada parodyti spektaklį „Hamletas”, kurio premjera įvyks šiųmetėje Europos kultūros sostinėje Stavangeryje, Norvegijoje. „O „Sirenų” festivalis šįkart „gaus” visus metus, pristatydamas garsius ir vilniečių pamėgtus kūrėjus”, – tikino M.Budraitis. Be jau minėtų renginių, žiūrovams ir klausytojams bus pažerta šokio ir kino perliukų.
Projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” atidarymas numatytas Naujųjų metų išvakarėse. Perėjimo į kultūros metus kulminacija – pasaulinio garso vokiečių menininko Gerto Hofo lazerių ir šviesos efektų spektaklis.