Naujasis savininkas dvaro neprikėlė

Etnokultūrą propaguojantis Kaziuko mugių organizatorius Vytenis Urba negali deramai pasirūpinti Pasvalio rajone įsigytu Kalneliškio dvaru. Kol paveldo objektas griūva, verslininkas tikina neįsivaizduojantis, kaip jį apsaugoti.

Dėl nykstančio Kalneliškio dvaro vietos žmonės linkę kaltinti jo savininką – sostinės verslininką V.Urbą. Jis išgarsėjo Vilniuje įkūręs lietuviškų patiekalų užeigą „Marceliukės klėtis” ir prieš 8 metus ant savo pečių užsikrovęs Kaziuko mugių organizavimo naštą. V.Urbą garsina su UNICEF vaikų paramos fondu rengiami projektai. LŽ verslininkas prisipažino turįs idėjų projektui „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009”.

Tačiau tokia intensyvi V.Urbos veikla neleidžia jam pasirūpinti praeities vertybėmis. Kalneliškiečiai tikina, kad verslininko dvarui gyvuoti liko vos keleri metai.

Lankosi plėšikautojai

Vietos gyventojai nuogąstauja, kad dvaras dažnai sulaukia plėšikautojų. Jie atvažiuoja automobiliais, išdrasko medines apdailos detales, susikuria laužą ir linksminasi. „Anksčiau, kai manėme, kad dvaras priklauso mums visiems, vos pamatę tokius niokotojus mes, kaimo vyrai, pasiskambindavome vienas kitam, griebdavomės šakių ir skubėdavome vaikyti atvykėlių. Dabar, kai yra tikrasis savininkas, to nedarome. Tegul jis samdo sargus ir saugo savo turtą”, – LŽ sakė Kalneliškio gyventojas Jonas Lapinskas.

Dvaras išties atrodo apgailėtinai. Skliautuoti rūsiai pilni šlamšto, veranda sudarkyta, langai išdaužyti, nors ir užkalti. Matyti, kad lentos ne kartą buvo plėštos. Išplėštos ir durys.

Dvare esama penkių unikalių krosnių. Žmonės pasakojo, kad senasis dvaro savininkas bajoras Povilas Puzinas buvo pasistatęs plytų fabriką, kuriame gamintos ir keraminės vazos bei skulptūros. Kai kurie šių kūrinių kadaise esą pelnė ausko medalius Paryžiuje. Neabejojama, kad iš šiame fabrike pagamintų koklių sumūrytos minėtos dvaro krosnys. Jų puošnumas, matyt, traukia ir plėšikautojus. Tačiau, anot vietos žmonių, kol kas piktadariai jų nepajėgė sudarkyti.

Negali imtis sankcijų

Už paveldą atsakinga Pasvalio rajono savivaldybės specialistė Virginija Varanauskienė tikina, kad Kalneliškio dvaras – kultūros paveldo objektas, kuriam taikoma vadinamoji pradinė apsauga. Toks dvaro statusas įpareigoja jo savininką prieš imantis ką nors daryti projektą suderinti su paveldo specialistais. Tačiau dėl to, kad savininkas leidžia dvarui griūti, valdininkė teigė nesanti įgaliota taikyti kokių nors sankcijų. Ji taip pat tikino negalinti imtis administracinių priemonių, kad dvaras būtų išsaugotas.

Užtat specialistė pasidalijo apie objektą surinkta istorine informacija. Dvaro statyba gali siekti XVIII amžiaus pradžią. Be minėto bajoro P.Puzino, jis turėjo dar kelis savininkus. Pabrėžiama, kad paskutinis buvo Kazys Požėla. Kaimiečių teigimu, atėjus sovietams dvarininkai Požėlos tremties išvengė, jiems pavyko pasislėpti. Atkūrus nepriklausomybę dvarą susigrąžino jų palikuonys. „Matėme skelbimų, kad Kalneliškio dvaras parduodamas už 5 ar 6 tūkst. litų. Matyt, už tiek naujasis mūsų dvarininkas jį ir nusipirko. Gaila, kad nesaugo”, – sakė J.Lapinskas.

Įsigijo atsitiktinai

Kalneliškio dvaro savininkas V.Urba, pastarosiomis dienomis paniręs į Kaziuko mugės organizavimo rūpesčius, LŽ prisipažino ne kartą nukentėjęs nuo įsilaužėlių. Jis tikino nuolat nerimaujantis, kad dvaro kas nors nepadegtų. Verslininkas teigė net nelabai įsivaizduojantis, kaip apsaugoti savo nuosavybę nuo niokotojų.

V.Urba pasakojo dvarą įsigijęs atsitiktinai – neturėjęs vizijos, kam jį pritaikys. „Dabar pamąstau, kad išėjęs į pensiją galbūt persikraustysiu ten gyventi”, – svarstė verslininkas. LŽ jis tvirtino, esą statinio vertė metams bėgant nedidėja. Anot V.Urbos, bėda ta, kad Kalneliškio dvaras – iš senų medinių rąstų, kurie, gavę drėgmės, greitai pūva. „Didėja tik mūrinių dvarų vertė”, – konstatavo jis.

Kolekcijai būtų nesaugu

Tapęs Kalneliškio dvaro savininku V.Urba tikino manęs, kad jame būtų galima įsteigti technikos muziejų. Vyriškis sukaupęs įvairių prieškario žemės ūkio mašinų kolekciją. Kol kas į Kalneliškį verslininkas jų negabena, nes mano, kad mašinoms ten būtų nesaugu. Dėl noro turėti muziejų V.Urba nesutiko dvaro pastoge dalytis su kaimiečiais, panorusiais čia įsteigti bendruomenės namus.

LŽ V.Urbos pasiteiravus, ar kaimiečiai nemėgino derėtis dėl dvaro, jis atsakė, kad tai būtų beprasmiška. „Manau, kad tik išgąsdinčiau žmones pasakęs vilnietišką dvaro kainą”, – aiškino verslininkas. Jis pabrėžė, jog svarbiausia, kad dvaro kas nors nepadegtų ar kitaip nenuniokotų iki vasaros. Tada V.Urba žadėjo pasirūpinti, kad visos pastato angos būtų užmūrytos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.