Visuomenei, besidominčiai atkuriamiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams nupirktomis vertybėmis ir jų kainomis, pranešame sensacingą žinią: įsigyta unikalių lituanistinių XVII-XVIII amžiaus vertybių.
Šie pirkiniai kartu su kitais per praėjusį pusmetį bei pastaraisiais metais įsigytais ir restauruotais daiktais, skirtais būsimai Valdovų rūmų ekspozicijai, bus pristatyti šių metų liepos mėnesį atnaujintoje parodoje Taikomosios dailės muziejuje (Lietuvos dailės muziejaus filialas).
Augusto Stipriojo daiktai
Sensacijai prilygsta žinia, kad Valdovų rūmų muziejininkams neseniai pavyko nupirkti keletą taurių su Augusto Stipriojo (1670-1733), Lietuvos, Lenkijos ir Saksonijos herbais. Ar šios taurės su herbais ir inicialais išsklaidys abejones dėl pirkinių, neva neturinčių nieko bendro su atkuriama valdovų rezidencija?
„Tikimės, kad XVII-XVIII amžiaus – Augusto Stipriojo daiktai turėtų nuraminti mūsų oponentus, – LŽ kalbėjo Lietuvos dailės muziejaus (LDM) filialo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinio saugotojas ir tyrėjas Dalius Avižinis. – Tai keturios stiklinės auksu puoštos taurės su spalvotais herbais ir inicialais. Jos tikriausiai pagamintos Vokietijoje, nes jas užsakęs valdovas daugiausia gyveno savo rezidencijoje Saksonijoje. Nors į Lietuvą Augustas Stiprusis retai atvažiuodavo, tačiau savo daiktus jis žymėjo ir Vyčio ženklu.”
Ant taurių jungtinės valstybės – Abiejų Tautų Respublikos (1569-1795, Žečpospolita), kuri personaline unija buvo susieta su Saksonijos hercogyste, heraldiniai ženklai. Ant visų – Augusto Stipriojo inicialai. Augustas Stiprusis Saksonijos sostą užėmė 1694-aisiais po brolio mirties, o Abiejų Tautų Respublikos – po karaliaus Jono Sobieskio mirties 1696 metais.
„Ant taurių išliko 1698, 1703, 1720-1730 metų, kai jos buvo pagamintos, datos. Visos turi inventorinius numerius, nes buvo saugotos net dviejose vietose. Iš pradžių Moricburgo pilyje netoli Drezdeno, kur buvo Vetinų dinastijos, iš kurios kilęs Augustas Stiprusis, vasaros rezidencija; nuo XIX amžiaus – pačiame Drezdene, – LŽ pasakojo LDM filialo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vadovas daktaras Vydas Dolinskas. – Šios taurės – didelę reikšmę turinčios lituanistinės vertybės. Kartu, aišku, svarbūs ir polonistinės bei germanų istorijos atspindžiai.”
Taurės manifestacijos
Ar šios taurės kartu su kitais valdovus lydėdavusiais daiktais buvo atvežtos ir į Vilnių?
„Būtent šių taurių Valdovų rūmuose, aišku, nebuvo, nes tuo metu, kai Augustas Stiprusis lankėsi Lietuvoje, rūmai jau buvo apgriauti, – pasakojo V.Dolinskas. – Tačiau jis ne kartą lankėsi ne tik Vilniuje, bet ir Gardine, Biržuose, kur, regis, vyko derėtis su Petru Didžiuoju. Kartais į tokias keliones valdovai veždavosi savo indų. Mat tai ne paprasti daiktai, o indai manifestacijos, reiškiantys visą valdovo didybę. Jais naudodavosi tik ypatingomis progomis. Šiandien tai didelė muziejų vertybė. Tokiomis taurėmis didžiuojasi Varšuvos, Krokuvos, Drezdeno lobynai.”
Pašnekovai priminė, kad Vilniaus pilių teritorijoje mūsų archeologai rado daug keraminių indų, stiklo, net paauksuoto ar tapyto porceliano, šukių, tačiau tarp jų nebuvo aptikta visiškai sveikų, nesudužusių daiktų.
D.Avižinis atkreipė dėmesį, kad tarp įsigytų vertybių yra ir taurė su kojele, kuri išsiskiria graviruotais ženklais. Ji, anot istoriko, tikriausiai buvo pagaminta Vilniaus vaivados Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Radvilos užsakymu Šv.Stanislovo ordino įteikimo proga.
Unikalūs spaudiniai
Dar viena sensacija – apie 50 vienetų spausdintų lituanistinių vertybių kolekcija (knygos, žemėlapiai, graviūros), kurią taip pat neseniai pavyko įsigyti. Tai Alberto Vijūko-Kojelavičiaus 1650 metų „Historia Litvanae” („Lietuvos istorija”), 1652-1663 metų grafikos darbas „Jonušo Radvilos pergalė prieš kazokus Lojovos mūšyje”, 1595 metų žemėlapis „Lituania”. „Tarp žemėlapių, pavyzdžiui, net keli Brauno/Hogenbergo Vilniaus vaizdų variantai „Vilna” (1581), Radvilos Našlaitėlio užsakymu atliktas žemėlapis „Magnus Ducatus Lithuanie” kartu su Dnepro žemupio žemėlapiu (1613), – pasakojo D.Avižinis. – Šioje kolekcijoje yra ir tekstų apie Lietuvą. Tarp jų – iš Sebastiano Munsterio, žinomo kartografo ir leidėjo, tekstas „Littaw” (1544-1572) iš jo garsiojo veikalo „Cosmographey”. Yra ir graviūrų, kuriose atvaizduoti Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis, Jonas Kazimieras Vaza, kiti didikai.”
Anot V.Dolinsko, ikonografinė medžiaga bus eksponuojama Valdovų rūmų bibliotekoje, pristatoma leidiniuose, kitaip populiarinama ir platinama.
Sėkmės dalykai
Kaip pavyko rasti ir įsigyti lituanistinių vertybių? V.Dolinskas sako, kad tai – įdomi istorija. Visų pirma todėl, kad didžioji Vetinų dinastijos valdų Saksonijoje dalis po Antrojo pasaulinio karo atiteko Vokietijos Demokratinei Respublikai. Tik pastaruoju metu dinastijos palikuonims po truputį grąžinami valstybės nusavinti turtai. Tarp vertybių – ir lituanistinio paveldo taurės, kurių Drezdeno rinkiniuose yra gal net daugiau nei kelios dešimtys.
Pašnekovai džiaugėsi, kad pavyko susipažinti ir bendrauti su meno ekspertais ir antikvarais, kurie, pasirašę sutartį su Vetinais, turi pirmumo teisę parduoti jų turtą. „Unikalias taures eksponuosime kaip valdovų reliktus. Bet labai gaila, kad nespėjome įsigyti Saksų dinastijos sosto su Lietuvos herbu, kuris parduotas prieš porą metų”, – kalbėjo V.Dolinskas.
Beje, spausdintų lituanistinių vertybių kolekcija pargabenta iš JAV, ją pardavęs žmogus nepageidavo, kad jo vardas būtų skelbiamas bent iki 2009 metų.
Vertybių kaina
Kokia tų unikalių vertybių kaina? Anot muziejininkų, tai jokia paslaptis. Kainos, kaip įprasta, bus skelbiamos internete. „Už keturias XVII-XVIII amžiaus taures sumokėjome 72 tūkst. eurų (252 tūkst. litų). Pasisekė, nes pavyko nusiderėti apie 15 tūkst. eurų 52,5 tūkst. litų), – pasakojo V.Dolinskas. – Perkant taures mums buvo padarytos net trys nuolaidos. Todėl, kad iškart pirkome keturis daiktus, kad tai buvo pirmas sandoris su pardavėjais ir dėl to, kad pirko ne privatūs asmenys, o muziejaus atstovai.” D.Avižinis papildė, kad nespalvota graviruota taurė pirkta Austrijoje už 4,3 tūkst. eurų (apie 15 tūkst. litų).
Muziejininkai, apžvelgdami užsienio valstybių patirtį, apgailestavo, kad Lietuvos didikų palikuonys ar apskritai turtingi žmonės bei kolekcininkai, kitaip nei, pavyzdžiui, Lenkijoje, dar nelinkę savo rinkinių dovanoti ar kokiais kitais būdais perduoti valstybiniams muziejams.
Tačiau, anot D.Avižinio, gal ir čia bus gerų naujienų. Juk, šiaip ar taip, jau yra šeši eksponatai, padovanoti būsimai Valdovų rūmų ekspozicijai.