Smiltynėje stovintis Lietuvos jūrų muziejus – viena iš dviejų pasaulio vietų, kuriose dresuojami vieni pavojingiausių plėšrūnų – Šiaurės jūrų liūtai.
Tad čia dirbantys treneriai turi būti įvaldę įvairius psichologinius triukus, parodančius žmogaus viršenybę prieš dešimt kartų sunkesnį plėšrūną, kad neįvyktų tokios nelaimės, kaip praėjusį ketvirtadienį Kauno zoologijos sode. Čia avijautis mirtinai sužalojo 53 metų darbuotoją.
„Nuo rizikos ir pavojaus nesame apsaugoti nė vienas. Jūros žvėrys ir žmonės saugosi vieni kitų”, – teigia Lietuvos jūrų muziejaus gyvūnų prižiūrėtojai ir treneriai.
Kalifornijos ir Patagonijos jūrų liūtai, delfinai, vėpliai, ruoniai ir ūdros dresuojami įvairiose šalyse, o štai labai pavojingi Šiaurės jūrų liūtai – tik pas mus ir Rusijoje.
Sukalba maldą
„Šie gyvūnai – laukiniai, o gamtoje didelės tarpusavio meilės nėra, yra tik hierarchija, ir jeigu tu elgsiesi su juo per švelniai, gali toje hierarchijoje atsidurti žemiau už tą gyvūną. Jeigu jis tai pajus, tavęs negerbs, turėsi rimtų problemų.
Mes neturime fizinio pranašumo, nes jei Šiaurės jūrų liūtas Piratas žaisdamas trinktelės dešimteriopai už save lengvesniam žmogui snukiu, šis, nuskriejęs penkis metru, prisiplos prie sienos. Bet yra tam tikros pozos, psichologiniai būdai, kaip parodyti žmogaus viršenybę ir, aišku, baimės slėpimas. O bijome mes visi”, – sakė Lietuvos jūrų muziejaus Jūros paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, pirmasis einantis į kontaktą su gyvūnais.
Pokalbininkas prisipažino prabusdamas kas rytą sukalbąs maldelę už jūros gyvūnų prižiūrėtojus, trenerio darbui ruošiamus Giedrę Vaicekauskaitę ir Pavelą Kulikovą. Giedrė, atėjusi į muziejų dirbti savanore, kai dar buvo mokinė, jau kontaktavo su Piratu edukacinių ekskursijų metu. Tačiau kai reikės su juo dirbti akis į akį, pasak specialisto, Šiaurės jūrų liūtas vis tiek kada nors pabandys merginą išprovokuoti.
„Piratas ne tik išmintingas, jis – labai protingas, ir šiuo metu stebi, vertina būsimus trenerius, o šie analizuoja jo elgesį. Ir jeigu tik žvėris pajus, kad jo bijo, gali būti nenuspėjamų pasekmių. Tad kiekvieno laukinio gyvūno instinktus ir psichiką reikia pažinti kaip savo penkis pirštus”, – pabrėžė pokalbininkas.
Kova dėl gyvybės
„Pasaulyje yra buvę mirtinų užpuolimų, kai žmogus neatsargiai elgėsi net su tokiais taikiais gyvūnais kaip delfinai. Delfinas gali užkristi ant žmogaus visu svoriu, gali trenkti savo nosimi, kuri gamtoje yra jo pagrindinis ginklas prieš ryklius. Toks smūgis gali suplėšyti šiems plėšrūnams kepenis. Nosimi delfinas gali pramušti net vėžlio kiautą”, – sakė jūros gyvūnų prižiūrėtojas Pavelas Kulikovas.
Jo kolega delfinų ir Kalifornijos jūrų liūtų treneris Mindaugas Lukošius papasakojo, kad jeigu gyvūnu rūpiniesi nuo jo kūdikystės, tai gali jūrų liūtą ir apkabinti, tačiau savisaugos instinktas išlieka, stengiamasi kuo mažiau erzint plėšrūną rujos ar šėrimo metu.
Kartą vienas jūrų liūtas dantimis palietė M. Lukošiui ranką vien reikalaudamas dėmesio, nes treneris tuo metu buvo labiau užsiėmęs su viena iš patelių, bet neįkando. Kitą kartą delfinų jauniklė Gabija, mėgstanti žaisti virve, kamuoliu ir specialiais žiedais, pasirodymo metu išgąsdino sinchroninio plaukiojimo plaukikę iš smalsumo suspausdama dantukais jai koją. Ši atsipirko išgąsčiu ir įdrėskimu.
Pokalbininkas prisipažino prabusdamas kas rytą sukalbąs maldelę už jūros gyvūnų prižiūrėtojus, trenerio darbui ruošiamus Giedrę Vaicekauskaitę ir Pavelą Kulikovą. Giedrė, atėjusi į muziejų dirbti savanore, kai dar buvo mokinė, jau kontaktavo su Piratu edukacinių ekskursijų metu. Tačiau kai reikės su juo dirbti akis į akį, pasak specialisto, Šiaurės jūrų liūtas vis tiek kada nors pabandys merginą išprovokuoti.
„Piratas ne tik išmintingas, jis – labai protingas, ir šiuo metu stebi, vertina būsimus trenerius, o šie analizuoja jo elgesį. Ir jeigu tik žvėris pajus, kad jo bijo, gali būti nenuspėjamų pasekmių. Tad kiekvieno laukinio gyvūno instinktus ir psichiką reikia pažinti kaip savo penkis pirštus”, – pabrėžė pokalbininkas.
Kova dėl gyvybės
„Pasaulyje yra buvę mirtinų užpuolimų, kai žmogus neatsargiai elgėsi net su tokiais taikiais gyvūnais kaip delfinai. Delfinas gali užkristi ant žmogaus visu svoriu, gali trenkti savo nosimi, kuri gamtoje yra jo pagrindinis ginklas prieš ryklius. Toks smūgis gali suplėšyti šiems plėšrūnams kepenis. Nosimi delfinas gali pramušti net vėžlio kiautą”, – sakė jūros gyvūnų prižiūrėtojas Pavelas Kulikovas.
Jo kolega delfinų ir Kalifornijos jūrų liūtų treneris Mindaugas Lukošius papasakojo, kad jeigu gyvūnu rūpiniesi nuo jo kūdikystės, tai gali jūrų liūtą ir apkabinti, tačiau savisaugos instinktas išlieka, stengiamasi kuo mažiau erzint plėšrūną rujos ar šėrimo metu.
Kartą vienas jūrų liūtas dantimis palietė M. Lukošiui ranką vien reikalaudamas dėmesio, nes treneris tuo metu buvo labiau užsiėmęs su viena iš patelių, bet neįkando. Kitą kartą delfinų jauniklė Gabija, mėgstanti žaisti virve, kamuoliu ir specialiais žiedais, pasirodymo metu išgąsdino sinchroninio plaukiojimo plaukikę iš smalsumo suspausdama dantukais jai koją. Ši atsipirko išgąsčiu ir įdrėskimu.
Ruoniai iš prigimties nėra agresyvūs gyvūnai, tačiau problemų gali kilti ir su jais. Patelės gan agresyvios nėštumo metu ir iš visų jėgų gina jauniklį, prie jo neprileidžia kito gyvūno.
„Ruonė Zunda, kurią galime pavadinti daugiavaike ir labai rūpestinga mama, yra supratinga. Vaiką ji dengia savo kūnu, purškia. Jos dantukai nėra labai „smagūs” – rankos nenukąs, bet sužeisti gali. Su kitais ruoniais mums būna kur kas sunkiau. Jeigu jauniklis įkris į vandenį, jis gali nuskęsti, nes nesugeba užlipt ant salos, o motina nepajėgia pati jo užkelti. Todėl mes būtinai stengiamės jį ištraukti. Zunda per daugelį metų prie to įprato, ji netgi mums padeda iškelti jauniklį, šiek tiek jį prilaikydama, bet kiti ruoniai dėl streso ir išgąsčio nenori žmogaus prisileisti. Bet mes vis tiek gelbstime jauniklį. Tuomet ruoniai įkanda, bet ką čia jau padarysi”, – pasakojo Pavelas.
Anot jo, kiekvienas gyvūnas ko nors prisibijo. Jeigu sugebi surasti tą jo silpnąją vietą, be kontakto ir be jokio smurto gali jį sutramdyti. Piratas nebijo, kai baseinas plaunamas vandens žarna, bet bijo vandens slėgio aparato ir metalo garso – iškart atšoka, treneris atskleidė paslaptį apie Šiaurės jūrų liūtų – vienų agresyviausių gyvūnų atstovą.
Rujos metu, būdamas su patele, kaip ir gamtoje, jūrų liūtas gina ne tik ją, bet ir savo teritoriją. Gamtoje jis ištisą mėnesį nesitraukia iš sausumos, kad jo pozicijų neužimtų kitas patinas. Tačiau kai treneriai ateina jo šerti, žvėris žino, kad jam daroma tik gera, ir nerodo agresijos, nebent būna susierzinęs dėl karščio ar jam kas nors nepatinka. Nepaisant to, pasitaikius progai treneris gali būti užpultas.
„Šiaurės jūrų liūtų treneris Filipas Butkinas per daugelį metų susidūrimų neišvengė ir turi kūne daug randų, nors tas pats Piratas laiko jį daug aukštesniu už mane ar skyriaus vedėją. Be to, žinome, kad Piratas niekada nepuls neįspėjęs. Pastato ūsus – iš jo elgsenos matyti, kad pyksta. Ilgainiui, kai pažįsti gyvūną ir žinai, ko gali iš jo tikėtis, tampa pakankamai saugu”, – šypsojosi Pavelas.