„Ar žinai, kad vienas tavo parašas gali kitam dovanoti gyvenimą? Aš pasirašau. O tu?” – gatvėje nė vienas pastebėjo stendus su tokiu užrašu. Nacionalinio transplantacijos biuro darbuotojų manymu, tokia socialinėreklama pasiteisino – pernai pasirašyta beveik 2000 prašymų donoro kortelėms gauti.
Praėję metai Nacionaliniam transplantacijos biurui (NTB)sėkmingi buvo ir efektyvių organų donorų skaičiumi.
Gauta 95 pranešimai apie potencialius donorus, 48 iš jų tapo efektyviais – donorų audiniai ir (ar) organai buvo panaudoti transplantacijai.
Prie šių skaičių prisidėjo ir kai kurios uostamiesčio gydymo įstaigos. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) būta 17 potencialių donorų – daugiausiai per penkerius metus, 7 iš jų buvo efektyvūs.
2006 metais KUL pateikė 10 pranešimų apie potencialius donorus, iš kurių efektyvūs pasirodė 3.
„Ne visų donorų organai yra tinkami dėl medicininių priežasčių: infekcinių ar sisteminių ligų – AIDS, sifilio, cukrinio diabeto, hipertenzijos, onkologinių susirgimų, amžiaus. Svarbi ir socialinė potencialaus donoro istorija – alkoholio vartojimas ir kt., nes organai gali būti pažeisti”, – NTB atstovė Audronė Buziuvienė paaiškino, kodėl ne visų donorų organai yra tinkami.
Jei potencialaus donoro organai pasirodo netinkami, apie tai informuojami mirusiojo artimieji. Pernai Lietuvoje pasitaikė 28 atvejis, kai mirusiojo artimieji nesutiko dovanoti organų transplantacijai.
Pernai porą potencialių donorų būta ir Klaipėdos miesto vaikų ligoninėje. Vienas iš jų buvo efektyvus. Užpernai tokių atvejų šioje gydymo įstaigoje nepasitaikė.
Atbaido mitai
Pasak A. Buziuvienės, yra dvi pagrindinės kliūtys organų donorystei populiarėti. Viena jų – visuomenės informatyvumo stoka. Susiformavusios tautos tradicijos ir nuostatos, kurias pakeisti labai sudėtinga, užkerta kelią donorystei.
Tarp populiariausių mitų – kad pasirašius sutikimą dovanoti organus gydytojai nebus suinteresuoti gelbėti gyvybę arba turintis donoro kortelę žmogus bus nužudytas.
Anot NTB atstovų, gydytojai nėra suinteresuoti didinti mirtingumą savo ligoninių skyriuose, tad į reanimacijos skyrių patekusį pacientą bus siekiama išgelbėti, ir tik pacientui mirus kalbama apie donorystę.
Informacija apie donoro kortelės savininką gali būti suteikiama tik jam pačiam arba gydytojui po donoro kortelės savininko mirties.
Antroji kliūtis – dėl didelių darbo krūvių gydytojai ne visada identifikuoja potencialų donorą ir suteikia informaciją NTB.
Be to, dėl gydytojų trūkumo ne visi išdrįsta prisiimti papildomą darbą, atsakomybę, išgyvenimus, kuriuos patiria bendraudami su donoro artimaisiais.
Ši situacija yra panaši visame pasaulyje ir sprendžiama panašiai: organizuojami mokymai, kursai, stažuotės į užsienį ir kuriamos įvairios ligoninių kontrolės sistemos, kurios įpareigotų gydytojus identifikuoti potencialų donorą ir teikti šią informaciją NTB.
Požiūris keičiasi
NTB aktyviai vykdyti visuomenės informavimo programą pradėjo nuo 2004 metų, kai gavo papildomą finansavimą. Tad teigiamas požiūris į donorystę kasmet gerėja.
Besikeičiantį visuomenės požiūrį į organų donorystę įrodo mažėjantis artimųjų prieštaravimų skaičius dovanoti organus transplantacijai. Jau pasitaiko ir atvejų, kai artimieji patys pasiūlo dovanoti organus.
Prie teigiamo visuomenės požiūrio į organų transplantaciją prisidėjo ir pernai gatvėse pasirodžiusi socialinė reklama.
„Visuomenei taip pateikiama pirminė informacija, kuri naikina žmonių baimes, skatina domėtis šia situacija išsamiau”, – sakė atstovė.
Manoma, kad šios informacijos naudingumą įrodo ir per praėjusius metus gerokai išaugęs donoro kortelių turėtojų skaičius – išduotos 1806 kortelės, o nuo 2000 iki 2007 metų – tik 8195 kortelės. Klaipėdoje per septynerius metus iš viso išduota beveik 600 donoro kortelių.
Norintieji įsigyti donoro kortelę gali kreiptis į bet kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigą: ligoninę, polikliniką, privatų gydytojo kabinetą, net jei iki tol nė karto ten nesilankė.
NTB interneto svetainės „transplantacija.lt” skyrelyje „Kaip įsigyti donoro kortelę” galima atsispausdinti prašymą donoro kortelei gauti, kurį reikia užpildyti medicinos įstaigoje (gydytojo akivaizdoje). Medicinos įstaiga prašymą siunčia į NTB ir asmeniui registruotu laišku išsiunčiama donoro kortelė.
Jauniausias donoras – vos dvejų
Pernai Lietuvoje buvo persodinta net 14 širdžių (2006 m. – 10), taip pat atliktos pirmosios plaučių ir širdies plaučių komplekso transplantacijos.
Išaugo ir inkstų transplantacijų skaičius – 92. Praėjusiais metais persodintos kepenys devyniems jų laukusiems asmenims, o ankstesniais metais kepenų transplantacijų skaičius nebuvo didesnis nei 3.
Pernai Vilniaus ir Kauno transplantacijų centruose atliktos 107 organų persodinimo operacijos.
Jauniausias 2007-ųjų metų donoras buvo dvejų metų berniukas, kurio netekę tėvai padovanojo ragenas dviem ligoniams. Vyriausias donoras – 63 metų moteris.
Efektyvių donorų skaičius vienam milijonui gyventojų Lietuvoje 2007 metais pasiekė 14,1 ir priartėjo prie Europos Sąjungos šalių 2006 metų vidurkio – 15,7.