Karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) ketvirtadienį taps seniausia visų laikų Didžiosios Britanijos monarche, pralenkdama savo proprosenelę Viktoriją.
Viktorija mirė 1901-aisiais, nugyvenusi 81 metus ir 243 dienas. Elizabeth II šią ribą peržengs be jokių pompastiškų ceremonijų, praleisdama dieną su savo vyru, princu Philipe`u (Filipu).
Pasak Bakingemo rūmų, „Lillibet” legendinės Viktorijos rekordą peržengs ketvirtadienį maždaug 17 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku, kuris buvo apskaičiuotas pagal Viktorijos gimimo ir mirties laiką. Kiti stebėtojai, įskaičiavę pilnas gimimo ir mirties dienas, tvirtina, kad amžiaus rekordas bus peržengtas šeštadienį.
Elizabeth II yra antra ilgiausiai gyvenanti monarchė pasaulyje po Tailando karaliaus Bhumibolo Adulyadejo (Pumipono Aduljadedžo). Per jos valdymo laiką pasikeitė 11 ministrų pirmininkų, iš kurių pirmasis buvo seras Winstonas Churchillis (Vinstonas Čerčilis). Be to, ji yra pirmoji, kurios valdymo metais gimė vienas iš premjerų – Tony Blairas (Tonis Bleras).
Tačiau Viktorija dar kurį laiką išsaugos ilgiausiai valdžiusio monarcho rekordą. 64 metus, kuriuos Viktorija valdė Didžiąją Britaniją ir jos imperiją, Elizabeth II peržengs tik tuo atveju, jei tebebus soste 2015 metų rugsėjo 9 dieną.
Nors ir sulaukusi garbaus amžiaus, dabartinė Britanijos karalienė nerodo jokių nuovargio ženklų. Praėjusį mėnesį ji su princu Philipe`u lankėsi Ugandoje, kur vyko Britanijos tautų sandraugos vyriausybių vadovų susitikimas, o pernai dalyvavo iš viso 425 oficialiose ceremonijose.
„Netgi atsižvelgiant į tai, kad medicina nuo Viktorijos laikų pagerėjo, tai yra nuostabu”, – „The Daily Telegraph” sakė Londono Universiteto Karalienės Mary koledžo šiuolaikinės Britanijos istorijos profesorius Peteris Hennessy (Piteris Henesis).
„Nežinau nė vieno institucijos vadovo, kuris per tokį ilgą laiką būtų nesuklydęs, – sakė jis. – Per šiuos metus ji vadovavo pačiam garbingiausiam išsivadavimui nuo supervalstybės statuso. Tai nėra blogas palikimas”.
Nepaisant geros karalienės sveikatos ir didelės pagarbos, kurią jai jaučia dauguma britų, pasirodė ženklų, kad monarchija pradeda galvoti, kas nutiks, kai ji mirs.
Sosto įpėdinis, princas Charlesas (Čarlzas) praėjusį mėnesį kartu su savo tėvais pirmą kartą lankėsi britų Tautų Sandraugos viršūnių suvažiavime.
Karalienė yra Tautų Sandraugos, sudarytos iš 53 daugiausia buvusių britų kolonijų, galva, bet jos įpėdinis sosto automatiškai nepaveldi – sprendimą turi priimti šios organizacijos lyderiai.
„The Daily Telegraph” citavo neįvardytą aukšto rango Britanijos tautų sandraugos šaltinį teigiant, kad organizacija aktyviai svarsto klausimą, ar Charlesas taps jos vadovu.
Pačioje Britanijoje Charleso pozicijos dėl sėkmingos jo antrosios žmonos Camillos (Kamilos) integracijos į karališkąją šeimą sustiprėjo.
Dėl tylaus jos darbo labdaros srityje ir šiltų santykių su įsūniais, princais Williamu (Viljamu) ir Harry (Hariu), visuomenės nuomonė apie moterį, kurią velionė princesė Diana buvo praminusi „Rotveileriu”, taip pat tapo palankesnė.
2005 metais tik septyni procentai britų teigė, kad norėtų, jog ji taptų karaliene, kai Charlesas užims sostą, bet dabar tokių britų skaičius išaugo iki 28 proc.
Vidaus asmenys, tarp jų Elizabeth II pusseserė Margaret Rhodes (Margaret Rods), teigia, kad nepanašu, jog karalienė galėtų savanoriškai pasitraukti iš sosto – 1936 metai, kai Eduardui VIII atsisakius sosto, jį turėjo perimti Elizabeth II tėvas, buvo skausmingas skirsnis monarchijos istorijoje.
„Nemanau, kad sosto atsisakymas yra svarstomas klausimas ar tai, apie ką galvoja karalienė”, – sakė žurnalistas ir knygų apie karališkąją šeimą autorius Robertas Jobsonas (Robertas Džobsonas).
„Kol sveikata bus gera, ji liks karaliene iki savo mirties dienos. Kitu atveju sistema neveiks”, – sakė jis.
Taigi atrodo, kad kol karalienė, teigiant himno žodžiais, „ilgai viešpataus”, karališkoji šeima, regis, mėgina užtikrinti, kad įvykus tam, kas yra neišvengiama, perėjimas būtų sklandus.