Vargu ar rašydamas savo garsųjį testamentą Alfredas Nobelis tikėjosi, kad ir po šimto metų jis bus didžiausias Švedijos vardo garsintojas. Jo įsteigtos premijos virto garbingiausiais pasaulio apdovanojimais, o juos įteikianti Švedija sulaukia visos planetos dėmesio. Todėl nenuostabu, kad jau prieš mėnesį iki premijų įteikimo ceremonijos Švedijos užsienio reikalų ministerijos spaudos centre buvo apstu informacijos apie šių metų laureatus, o Stokholmo rotušėje buvo tariamasi, kur ką pastatyti, padėti ar pakabinti.
Gruodžio 10-oji Švedijoje – svarbiausia metų diena. Tada Stokholme vyksta renginys, kurį mato visas pasaulis – juk tą dieną (Alfredo Nobelio mirties) teikiamos Nobelio premijos.
Dalyvaujantiesiems renginyje ši diena kupina streso ir šlovės, nes per ją sakomos kalbos, vyksta konferencijos ir priėmimai. Premijų laureatams pats Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas įteikia Nobelio medalį, o vakare Stokholmo rotušėje vyksta iškilmingas banketas, dalyvauja karališkosios šeimos nariai, į pobūvį pakviečiama 1300 svečių.
Šiandien jau vidurdienį prie Stokholmo koncertų salės, kur bus teikiami apdovanojimai, vienas po kito pričiuoš limuzinai. Tai ir bus iškilmingos ir labai kruopščiai Nobelio fondo suplanuotos, surepetuotos ir vedamos ceremonijos pradžia.
Visada salėje pasirodžius karališkajai šeimai visi nuščiūva. Įkandin jos į sceną įžengs ir šios dienos išrinktieji, t. y. šių metų Nobelio premijos laureatai. Nominantai iš vakaro surepetavo visą ceremoniją ir kiekvienas tiksliai žino, kiek žingsnių turės žengti atgal, kai karalius jam paspaus renką ir įteiks medalį bei diplomą. Laureatas dar galės pasidžiaugti ir 10 mln. Švedijos kronų (3,692 mln. litų) premija.
Kiek mažesnio masto ceremonija šiandien vyks ir Osle, kur bus pagerbtas Nobelio taikos premijos laureatas, nes tuo metu, kai didysis išradėjas rašė savo testamentą nurodydamas, kokias premijas reikia skirti, Norvegiją ir Švediją jungė sąjunga, o 1905 metais ji iširo.
Pingvinų paradas
Koncertų salės scenoje už laureatų nugarų, kaip ir kasmet, išsirikiuos Nobelio akademijos nariai, kurie turėjo nuspręsti, kas vertas apdovanojimo. Švedijoje šie žmonės pašiepiamai vadinami pingvinų kalnu, nes per iškilmes privalo vilkėti juodą fraką ir ryšėti baltą kaklaraištį. Fraką vilkėti per šią ceremoniją būtina, nors dėl jo kai kurie iš viso pasaulio suvažiavę laureatai pasijunta kiek nejaukiai. Juk mūsų dienomis frakas retai dėvimas.
Švedijoje galima išgirsti daug linksmų istorijų, kaip premijų laureatai ieškojo frako. Kai kurie užsienio svečiai neslepia, kad savo šalyje apsilanko teatre, kad jo rekvizite surastų kokį fraką. Kiti kreipiasi į Švedijos ambasadas prašydami padėti. Vienas švedų diplomatas kartą papasakojo savo pokalbį su garsiu Nobelio premijos laureatu, kuris norėjo fraką ir kaklaraištį pasisiūdinti Stokholme, tik jam tai nepavyko. Kad frakas gulėtų kaip nulietas, laureatui geriausia susirasti savo šalyje labai gerą siuvėją, kuris tiksliai išmatavęs laureato pečių plotį, krūtinės apimtį ir t. t., pasiūtų tai vienai dienai skirtą drabužį. Žinoma, tai ir kainuotų atitinkamai. Laureatėms moterims problemų mažiau, nes joms galioja tik vienas reikalavimas – ilga suknelė.
Banketų banketas
Šventė baigiasi didžiuliu banketu Stokholmo rotušėje, kuri tviska apšviesta deglų bei žvakių ir išdabinta gausybe gėlių. Kasmet gėlių kaip dovaną atsiunčia italai iš San Remo miesto, nes būtent ten 1896 metų gruodžio 10-ąją A.Nobelis mirė.
Tie, kurie sulaukia garbės būti pakviesti į puotą, prisimena ją visą gyvenimą, nes tokį prašmatnų renginį ir didybę šiais laikais retai kur išvysi. Įsimintinas ir karališkosios poros nusileidimas į piazza (vidaus kiemą), kur sustatomi stalai. Juk ne šiaip sau rotušę projektavęs architektas Ragnaras Ostbergas šimtus kartų varinėjo laiptais savo žmoną, apsiavusią aukštakulniais bateliais ir užsisegusią ilgą sijoną su šleifu, stengdamasis apskaičiuoti laiptų pakopų aukštį ir plotį, kad per iškilmes karalienė jais saugiai galėtų nusileisti ir suspindėti visa savo didybe.
„Suknelės šnara, brangakmeniai tviska, šampanas burbuliuoja, o visoje rotušėje tvyro žvakių, gėlių ir kvepalų aromatas. Banketas visiškai nėra toks oficialus, kaip įsivaizdavau. Jis intymus, bet kartu nuostabus”, – švedų žurnalistei kartą papasakojo moteris, buvusi pakviesta į šį renginį.
Į banketą pakviečiama 1300 žmonių. Kiekvieną kartą labai skrupulingai aptariama, kas kur sėdės ir kuo svečiai bus vaišinami. Prieš banketą virtuvėje dirba patys geriausi Švedijos virėjai. Jiems tai nuostabi proga parodyti savo sugebėjimus ir fantaziją, nustebinti svečius įspūdingais patiekalais, desertais ir rinktiniu vynu.
Būti pakviestam – didelė garbė
Į banketą iškart pakvietimus gauna labai nedaug žmonių. Tai Nobelio premijos laureatai, kurių kiekvienas turi teisę pasikviesti 16 svečių. Bankete visada dalyvauja ir Švedijos karališkoji šeima, Švedijos premjeras bei vyriausybės nariai. Kasmet pakviečiami ir Nobelio šeimos atstovai. Į svečių sąrašą taip pat įrašomos ir kelios mokslo bei kultūros elito atstovų, ne tik iš Švedijos, bet ir iš viso pasaulio, pavardės.
Vienas žmogus, kartą stebėjęs, kaip Švedija rengiasi gruodžio 10-ajai, pasakojo: „Likus kelioms savaitėms iki banketo, Nobelio fondo sekretoriatas atrodo kaip generalinis štabas prieš mūšį – visi laksto aplink stalą dėliodami korteles, nes ne taip lengva susodinti svečius, kad visi liktų patenkinti.”
Pagarba laureatams
Užtat laureatams tenka pasirūpinti tik fraku. Tūkstančiais kitų smulkmenų pasirūpina rengėjai. Laureatai apgyvendinami viešbutyje „Grand Hotel”, tiesiai priešais karaliaus rūmus. Viešbučio fojė pastatomas specialus stalas – į prie jo sėdintį žmogų gali kreiptis visi viešbučio svečiai. Be to, kiekvienam premijos laureatui ar laureatei Švedijos užsienio reikalų ministerija paskiria specialų vadinamąjį Nobelio atašė. Jo pareiga pasirūpinti, kad garbingasis svečias turėtų visko, ko jam gali prireikti.
Iš premijos laureato reikalaujama tik vieno – Stokholme paskaityti paskaitą. Teikiant taikos premiją Osle laureatas tą padaro per premijos teikimo ceremoniją. Stokholme paskaitos skaitomos įvairiose vietose, ir kiekvienas norintis išgirsti, ką žmonijai turi pasakyti mokslo šviesulys, gali nueiti jo pasiklausyti.
Švedai tai labai vertina, nes jiems tai vienintelė galimybė pamatyti gyvą Nobelio premijos laureatą. Deja, šiemet jie neišvys Dorris Lessing, kuriai paskirta Nobelio literatūros premija. Britų rašytojai spalio 22 dieną sukako 88 metai, ir gydytojai jai nepataria keliauti. Premija D.Lessing jau įteikta Londone, o savo iš anksto įrašytą kalbą rašytoja perskaitė gruodžio 7 dieną. Švedijoje ją buvo galima matyti didžiuliame ekrane.
——————————————————————————–
Fizikos premija už milžiniškos magnetinės varžos efekto atradimą skirta prancūzui Albert’ui Fert’ui ir vokiečiui Peteriui Gruenbergui.
Chemijos premija už cheminių procesų ant kietųjų paviršių tyrimus skirta vokiečiui Gerhardui Ertliui.
Medicinos premija už specifinių genetinių modifikacijų įvedimą į pelių orgnizmą naudojant embrionines kamienines ląsteles skirta italui Mario Capecchi, britui Martinui Evansui ir amerikiečiui Oliveriui Smithiesui.
Ekonomikos premija už tai, kad padėjo optimalaus mechanizmo projektavimo teorijos pagrindus, skirta amerikiečiams Leonidui Hurwitczui, Ericui Maskinui ir Rogeriui Myersonui.
Literatūros premija už tai, kad skeptiškai, aistringai ir aiškiaregiškai analizuoja į dvi dalis padalytą civilizaciją, skirta britei Doris Lessing.
Taikos premija už pastangas informuoti žmoniją apie žmogaus sukeltą klimato kaitą ir už skaičiavimų, reikalingų šiai kaitai sustabdyti, paklotus pagrindus skirta amerikiečiui Albertui Arnoldui Gore’ui ir Tarpvyriausybinei klimato kaitos komisijai.