Derybose dėl Kosovo statuso rezultatų nepasiekta, praneša tarpininkai

Penktadienį Jungtinėse Tautose išplatintoje tarptautinių tarpininkų ataskaitoje pažymima, jog keturis mėnesius vykusiose Belgrado ir Albanijos separatistų derybose dėl Kosovo statuso susitarimas nebuvo pasiektas.
„Po 120 dienų intensyvių derybų šalys nepriėmė sprendimo dėl Kosovo statuso”, – teigiama vadinamojo trejeto – Europos Sąjungos (ES), Jungtinių Valstijų ir Rusijos – tarpininkų parengtoje ataskaitoje, kurios egzempliorių gavo ir naujienų agentūra AFP.

„Tai verčia apgailestauti, nes dėl derybų objekto yra suinteresuotos abi pusės”, – teigė tarpininkai, kurie vadovavo 120 dienų trukusioms deryboms tarp Serbijos ir Kosovo albanų.

„Dėl esminio – nepriklausomybės – klausimo nenorėjo nusileisti nei viena šalis”, – pridūrė jie.

Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vitalijus Čiurkinas tikino, jog, nepaisant to, tai buvo „vertingos pratybos”, per kurias Serbija išliko „drąsi, kūrybinga ir turinti siekių”. Be to, pasak jo, derybos parodė „neįtikėtiną lankstumą” siekiant išsaugoti Kosovo užsienio politikos ir sienų kontrolę.

V.Čiurkinas paragino rengti daugiau dvišalių derybų ir išplatino neįpareigojantį Saugumo Tarybos pranešimą, kuriuo Serbija, Kosovo albanų separatistai ir šešiašalė Kosovo kontaktų grupė (Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, Rusija, Italija ir Jungtinės Valstijos) raginamos „tęsti derybas”.

Tačiau Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Italija penktadienį kolegoms ES parašė laišką, kuriame teigė, jog derybos dėl Kosovo baigėsi ir jau laikas nustatyti Serbijos provincijos statusą, pranešė šaltiniai ES.

Pasak jų, grupei priklausančių keturių ES narių užsienio reikalų ministrų laiške tikinama, jog tolimesnėse derybose dėl Kosovo ateities neduos rezultatų.

Likus trims dienoms iki pirmadienį pasibaigsiančio derybų termino, NATO teigė, jog 17 tūkst. karių pajėgos „ryžtingai” kovos su bet kokio smurto protrūkiu etninių albanų gyvenamoje provincijoje, kuri pagrasino vienašališkai paskelbti nepriklausomybę.

Jungtinėms Valstijoms ir Europos Sąjungai palaikant nepriklausomybę, o Rusijai ginant valstybių atskyrimui nepritariančią Serbiją, tarptautinius nesutarimus per NATO susitikimą Briuselyje paryškino Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

S.Lavrovas, kurio atstovaujama šalis Saugumo Taryboje turi veto teisę, Briuselyje susirinkusiems žurnalistams po derybų su NATO kolegomis teigė, jog bet koks ne Jungtinių Tautų rėmuose priimtas sprendimas dėl Kosovo nuvestų Europą „slidžiu šlaitu žemyn” link nestabilumo.

Specialusis Jungtinių Tautų pasiuntinys Martti Ahtisaari (Martis Ahtisaris) 2007 metų pradžioje pristatė planą, kuriuo raginama Kosove įvesti nepriklausomybę, kurią prižiūrėtų tarptautinė bendruomenė.

Tačiau Serbijos premjero Vojislavo Koštunicos patarėjas trečiadienį įspėjo, jog šalis gins Kosovą „visomis įmanomomis priemonėmis”, jei Albanijos lyderiai vienašališkai paskelbs nepriklausomybę.

Oficialiai vis dar Serbijos provincija esantį Kosovą nuo 1999 metų valdo Jungtinės Tautos. NATO pajėgos po brutalaus serbų karinio išpuolio prieš etninius albanus išvarė iš Kosovo buvusio prezidento Slobodano Miloševičiaus pajėgas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.