Šiaulių meras: įgyvendinti Industrinio parko projektą – būtina

Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys sako, kad Industrinio parko projektas šiuo metu – prioritetinis. Jo neįgyvendinus, ateityje Šiaulių miestas neturės kur plėstis.

Šiaulių miesto savivaldybės paskelbtas konkursas Industrinio parko rangovui parinkti eina į pabaigą – gruodžio 11 dieną paaiškės, kokia yra galutinė projekto kaina, rašo „Šiaulių kraštas”.

Pirmojo etapo projektas susideda iš trijų dalių: elektros linijų, kelių bei vandentiekio ir kanalizacijos nutiesimo ir įrengimo.

Pagal parengtą techninį projektą, šiuo metu Industriniam parkui įgyvendinti reikia 53 milijonų litų. Dalis lėšų – 15 milijonų litų – yra gauta iš Europos Sąjungos, 15 milijonų planuoja skirti Savivaldybė, į projektą turėtų investuoti ir Industriniame parke įsikursiantys verslininkai. Kooperuotos lėšos Savivaldybei nebebūtų didelė našta.

Pirmasis etapas, apimantis 45 hektarus, pasak G. Mikšio, yra brangus, nes vandentiekį, kanalizaciją, kelius reikės nutiesti didelį atstumą, pastatyti naujas elektros transformatorines pastotes.

„Jei nuo Serbentų gatvės iki Industrinio parko neatvesime komunikacijų, ateityje prarasime 200-250 hektarų žemės. Šios žemės galime ir nebeįsisavinti: užaugs savaiminis miškas, kuris bus įforminamas kaip valstybinės reikšmės”, – sako Šiaulių miesto meras.

G. Mikšio teigimu, neįgyvendinus Industrinio parko idėjos, miestas nebeturės kur plėstis.

„Industrinis parkas turėtų didelės įtakos apskrities įmonių, galbūt – ir Šiaulių pramonės vystymuisi. Keistųsi ir Šiaulių miesto veidas, nes įmonės, esančios miesto centre keltųsi į Industrinį parką”, – sako meras.

Pasak G. Mikšio, kritikuoti idėją ir nieko nedaryti yra lengviausias, bet – ne geriausias sprendimas. Šiandien būtina panaudoti ES lėšas, nes Industrinio parko projektą vis tiek – anksčiau ar vėliau – reikės įgyvendinti. Bet vėliau jis kainuos brangiau.

Meras prieštarauja skeptikams, teigiantiems, jog verslininkai nesikels į Industrinį parką. G. Mikšys įsitikinęs: jei 45 hektarai ir nebus iš karto panaudoti, palaipsniui, per dvejus trejus metus, visa žemė bus užimta.

„Kalbamės su Šiaulių verslininkais, su Ūkio ministerijos darbuotojais. Lyginant su kitais Lietuvos miestais, pagal tiesiogines užsienio investicijas Šiauliai atsilieka. Paruošta žemė pritrauks investicijų. Ir dabar investuotojai domisi, bet neturime jiems ką pasiūlyti”, – sako G. Mikšys.

Pasak mero, Industrinio parko vieta – strateginė: greta veikia oro uostas, bus nutiestas rytinis Šiaulių miesto aplinkkelis. Tai – itin palanki vieta logistikai plėtoti.

Mero teigimu, neigiamą požiūrį yra palikusi neįgyvendinta Laisvos ekonominės zonos (LEZ), idėja. „Tuo metu nebuvo politinės valios, o dabar Industrinis parkas yra antroji galimybė įsisavinti apleistą teritoriją”, – mano G. Mikšys.

Meras primena, kad anksčiau netrūko skeptikų, kritikavusių Šiaulių arenos, „Saulės miesto” statybas, Prisikėlimo aikštės, Bulvaro rekonstrukcijas.

G. Mikšys skeptikams atsako: „Industrinio parko projektas yra labai svarbus miestui, jo neįgyvendinti – gėda. Šiauliai įgauna pagreitį – negalima trukdyti miestui vystytis. Galbūt kažkam yra geriausia nieko nedaryti, bet – ne man”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.