Prezidentas Valdas Adamkus pateikė Seimui vadinamojo Liustracijos įstatymo pataisas, kuriomis siūlo pusei metų pratęsti buvusių KGB bendradarbių prisipažinimo terminą ir nustatyti aiškią liustracijos proceso pabaigos datą.
„Liustracijos komisijai pradėjus darbą būtų skelbiamas antrasis šešių mėnesių trukmės laikotarpis, per kurį asmenys, slapta bendradarbiavę su SSRS specialiosiomis tarnybomis, galėtų registruotis ir savanoriškai prisipažinti Lietuvos valstybei”, – rašoma prezidento spaudos tarnybos antradienį išplatintame pranešime.
Norintieji išpažinti savo ryšius su buvusiomis sovietų slaptosiomis tarnybomis tą padaryti galėjo 2000 metais per pusmetį nuo Liustracijos komisijos paskelbtos registravimo ir prisipažinimų priėmimo dienos.
Tuo tarpu naujajame Liustracijos įstatyme, kurio įsigaliojimą prezidentas sustabdė paskelbdamas jam veto, nebuvo nustatytas naujas prisipažinimo terminas.
Šalies vadovas siūlo, jog antrojo šešių mėnesių trukmės laikotarpio pradžia būtų paskelbta ne vėliau kaip 2009 metų sausio 1 dieną, o baigtųsi ne vėliau nei tų pačių metų liepos 1-ąją.
Per šį laikotarpį galėtų registruotis ir prisipažinti visi asmenys, kurie iki tol buvo neprisipažinę ir nebuvo Liustracijos komisijos pripažinti slapta bendradarbiavę su sovietų specialiosiomis tarnybomis.
Prisipažinimus galėtų įteikti ir asmenys, kurie apie bendradarbiavimą su buvusios sovietų specialiosiomis tarnybomis buvo prisipažinę Aukščiausiajai Tarybai – Atkuriamajam Seimui arba kitoms valdžios institucijoms iki vadinamojo Liustracijos įstatymo įsigaliojimo dienos.
Šalies vadovas taip pat siūlo nustatyti ir Liustracijos komisijos veiklos pabaigos datą – 2012 metų sausio 1 dieną.
„Ši data siūloma atsižvelgiant į tai, kad 2012 metais bus praėję 22 metai nuo Lietuvos Respublikos atkūrimo ir 12 metų nuo liustracijos proceso pradžios. Valstybės vadovas mano, kad 12 metų laikotarpio pakanka liustracijos tikslams įgyvendinti, visapusiškai įvertinti turimą informaciją ir neutralizuoti su tuo susijusias grėsmes valstybei”, – sakoma pranešime.
Prezidento nuomone, Liustracijos komisijai baigus veiklą, visą informacija apie asmenis, kurie bendradarbiavo su buvusios sovietų specialiosiomis tarnybomis, turėtų būti paskelbta viešai. Tokia nuostata nebūtų taikoma tik valstybės paslaptį sudarančiai informacijai.
„Tokia įstatymo norma paskatins visus asmenis, kurie dėl slapto bendradarbiavimo su sovietų specialiosiomis tarnybomis yra neprisipažinę, kreiptis į Komisiją ir prisipažinti Lietuvos valstybei. Ši nuostata taip pat užtikrins, kad visa informacija apie asmenų ryšius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis taptų prieinama visuomenei”, – sakoma Prezidentūros pranešime.
Identiškus įstatymo pakeitimus yra siūlęs ir Valstybės saugumo departamento (VSD) šefas Povilas Malakauskas.
Pasak jo, pratęsus prisipažinimo terminą būtų „sugaudoma” kur kas daugiau buvusių KGB bendradarbių, nes patirtis rodo, kad tuo laikotarpiu, kai buvusiems sovietų slaptųjų tarnybų bendradarbiams buvo leidžiama prisipažinti, savanoriškai bendradarbiavimą deklaravo 10 kartų daugiau asmenų negu jų išaiškinti sugebėjo Liustracijos komisija.
Be to, P.Malakausko nuomone, būtina politiškai apsispręsti, kada bus baigtas liustracijos procesas.
Prezidentas V.Adamkus lapkričio 8 dieną nepasirašė Seimo priimto naujo vadinamojo Liustracijos įstatymo, nes, jo vertinimu, įstatymo priėmimo procedūra ir turinys pažeidžia Konstituciją.
Šalies vadovas tuomet išsakė poziciją, kad priimant naują Liustracijos įstatymą nesilaikyta Seimo Statuto – nebuvo gauta Seimo Etikos ir procedūrų komisijos įvertinimo. Tokiu būdu esą buvo pažeista Konstitucijoje įtvirtinto įstatymų leidybos proceso stadijų seka.
Balsuodami dėl prezidento veto, parlamentarai nesugebėjo jo įveikti, tačiau kartu nepritarė ir tam, kad vadinamasis Liustracijos įstatymas būtų svarstomas iš naujo.
Naujasis liustracijos procedūras nustatantis įstatymas, kuris apibrėžia ir KGB rezervo karininko sąvoką, priimtas spalio 11-ąją. Įstatymas nurodė, jog rezervininkai kartu su kadriniais sovietų specialiųjų tarnybų darbuotojais bei slaptaisiais bendradarbiais turi būti įtraukti į specialią įskaitą.
Jame nustatoma, kad rezervo karininkas yra asmuo, įtrauktas į buvusios Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų rezervą, kuris buvo KGB mobilizacinė dalis, skirta karo grėsmės, jo pradžios, stichinių nelaimių ar masinių riaušių metu, taip pat karo atvejais.
Įsigaliojus įstatymui, šį apibrėžimą atitinkantys asmenys turėjo būti įrašyti į buvusių sovietų specialiųjų tarnybų darbuotojų, slaptųjų bendradarbių bei rezervo karininkų įskaitą. Įskaitos sąraše atsidūręs asmuo būtų buvęs paviešintas, jei norėtų tapti Seimo nariu, prezidentu, europarlamentaru, teisėju, prokuroru ar eiti kitas nacionaliniam valstybės saugumui „jautrias” pareigas.
Įstatymas skirtas nustatyti apribojimus neprisipažinusiems buvusios sovietinio saugumo pareigūnams bei bendradarbiams.
Jie negalėtų eiti pareigų, į kurias skiria parlamentas, prezidentas, Seimo pirmininkas, Vyriausybė ar premjeras, jiems užkirstas kelias užimti aukštas pareigas ministerijose, dirbti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat nebūtų leidžiama būti prokurorais, dirbti Valstybės saugumo departamente (VSD pareigūnais), diplomatinėje tarnyboje ir panašiai.
Tuo tarpu prisipažinę sovietų saugumiečiai bei bendradarbiai šių sankcijų išvengtų.
Įstatyme taip pat buvo užtrenkiamos durys prisipažinti pavėlavusiems. Buvusiame įstatyme numatytas terminas jau yra pasibaigęs, todėl nespėjusiems kitos galimybės naujasis įstatymas nesuteikia.
Pakeistasis įstatymas numatė ir visiškai kitus Liustracijos komisijos veiklos pagrindus. Iki šiol ji dirbo visuomeniniais pagrindais. Pastaruoju metu komisija byrėjo – iš 5 buvusių narių liko tik vienas.
Naujajame įstatyme buvo numatyta, kad komisijos veikla bus finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, ją sudarytų 7 nariai, kurių po 2 siūlytų prezidentas, generalinis prokuroras, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinis direktorius bei 1 VSD vadovas.
Bendrą komisijos sudėtį tvirtinti buvo ketinta pavesti Seimui.