Parlamentarizmo problemas nagrinėjantis mokslo darbų žurnalas „Parlamento studijos” tapo Seimo narių ir kanceliarijos ginčų objektu, nors niekas nežino, kam leidinys reikalingas.
Netrukus Seimo valdyba spręs žurnalo „Parlamento studijos” likimą. Jį dar 2004 metais įsteigė penkios institucijos – M.Romerio teisės universitetas, Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU), Lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos institutai bei Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka. Žurnalo leidybai lėšų skyrė Vyriausybė, jos buvo pervedamos į bibliotekos sąskaitą. Per trejus metus išėjo 7 parlamentarizmo istoriją ir dabartį apžvelgiančių straipsnių rinkiniai.
Kvies leidėjus
Tačiau šių metų pradžioje M.Mažvydo biblioteka atsisakė leisti žurnalą. Pavasarį Seimo valdyba įpareigojo parlamento kanceliariją užimti bibliotekos vietą leidėjų kolegijoje. Tačiau Seimo kancleris Gintautas Vilkelis iki šiol nepasirašo sutarties. Manoma, žurnalo leidybą, be kita ko, stabdo abejonės, ar nepopuliarus leidinys vertas skiriamų lėšų.
G.Vilkelis LŽ tikino, kad žurnalas vėl išvys dienos šviesą, tik jo leidybos imsis ne nacionalinė biblioteka, o „Valstybės žinios”. Seimo kanclerio įsitikinimu, taip bus sutaupyta lėšų. „Galbūt pasikeis redakcinės kolegijos sudėtis. Kai kurie nariai pareiškė norą nebendradarbiauti”, – sakė jis.
Nerado skaitytojo
Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Vytautas Gudaitis LŽ teigė, jog žurnalas neatitiko bibliotekos profilio. „Kiek pamenu, leidinio tematika daugiausia buvo istorinio pobūdžio. Sukūriau žurnalo nuostatus, tačiau užsakovams jie neįtiko. Tiesą sakant, džiaugiuosi, kad su tuo leidiniu mūsų įstaigos niekas nebesieja”, – kalbėjo jis. Žurnalas, platinamas Lietuvos bibliotekose, parduodamas knygynuose ir knygų mugėse, niekaip nerado savo skaitytojo. Dalis egzempliorių grįždavo į bibliotekos fondus, kita dalis atitekdavo Seimui.
„Parlamento studijos” nepasižymėjo populiarumu ir akademinėje bendruomenėje. Tai patvirtino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktoriaus pavaduotojas mokslui Algimantas Jankauskas.
Asmeninė nesantaika?
Žurnalo redakcinės kolegijos pirmininkas, VPU plėtros ir tarptautinių ryšių prorektorius Aivas Ragauskas sakė, kad Seimo kanceliarija turėjo tapti lygiateise partnere. „Tokiu sprendimu labai džiaugiausi. Tačiau nutarimas dėl kanclerio iki šiol neįvykdytas”, – apgailestavo jis. A.Ragauskas užsiminė girdėjęs kalbų, kad leidyba gali strigti dėl asmeninės G.Vilkelio ir redaktoriaus Andriaus Vaišnio nesantaikos. Mat viename „Parlamento studijos” numerių buvo išspausdinta kritiška G.Vilkelio knygos recenzija.
Vertas ar ne
Paklaustas, ar užstrigusios leidybos priežastis galėtų būti menkas žurnalo populiarumas, A.Ragauskas atsakė, kad pelningų mokslo žurnalų nėra.
LŽ kalbinta VU TSPMI docentė Ainė Ramonaitė sutiko, jog mokslo žurnalų vertė nematuojama pagal pardavimo skaičių. „Sakyčiau, politologų bendruomenėje minėtas žurnalas nėra itin vertinamas – jis nei cituojamas, nei naudojamas mokslo reikalams”, – vis dėlto pabrėžė docentė. Pasak A.Ramonaitės, kartais sunku atskirti, ar tai mokslinis, ar kitokio žanro straipsnis.
Žurnalo redaktorius A.Vaišnys teigė, esą leidinio reikalingumu nereikėtų abejoti, nes jį įsteigė penkios mokslo institucijos. Pirmasis, eksperimentinis, „Parlamento studijų” numeris buvo išleistas „Valstybės žinių” leidykloje. Tačiau rengėjai priešinosi žurnalo sąsajoms su Seimu, kuriam pavaldi leidykla. Todėl kiti numeriai išleisti nacionalinės bibliotekos leidykloje.
Seimo vicepirmininkai Gintaras Steponavičius ir Česlovas Juršėnas yra pateikę projektą, pagal kurį kol kas niekam nereikalingas leidinys turėtų tapti nuo Seimo nepriklausomu moksliniu žurnalu. „Bėda ta, kad Seimo kancleris nevykdo įpareigojimų. Jis privalėjo susitarti su visais penkiais steigėjais ir nedaryti dirbtinių kliūčių”, – gynė žurnalą be skaitytojų G.Steponavičius.