Nemokama daugiabučio renovacija mainais už leidimą didinti namo aukštį – tokio turinio siūlymas nuskambėjo bendrovės „Gargždų butų ūkis” ir gyventojų susirinkime. Gargždiškiai susirūpino, ar neatsitiks taip, jog pasipriešinus 2-3 aukštų gyvenamųjų namų virsmui į keturaukščius ir penkiaaukščius, sovietinių laikų statiniai tiesiog atsidurs po buldozerių vikšrais, o jų vietoje išdygs nauji namai.
Specialistai ramina, kad vadinamoji „namas ant namo” idėja – teisėta alternatyva statiniams modernizuoti verslininkų sąskaita: atnaujinimo kaštai padengiami pardavus atsiradusį papildomą nekilnojamojo turto plotą.
Tiesa, tokio pobūdžio „mainai” tarp investuotojų ir gyventojų nėra dažnas reiškinys.
Valdžia pritartų
Klaipėdos savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Vidimanto Trimonio teigimu, uostamiestyje nėra nė vieno tokio pavyzdžio.
„Savivaldybėje dirbu jau septyniolika metų ir nesu girdėjęs, kad bent vienas daugiabutis Klaipėdoje būtų renovuotas pastato aukštingumo didinimo sąskaita. Šiuo klausimu į Savivaldybę nesikreipė nei bendrijos, nei verslininkai, nors dar 1989 metais būta panašių projektuotojų siūlymų, vėliau – svarstymų, bet nieko konkretaus”, – „Vakarų ekspresui” sakė jis.
V. Trimonis net pats stebėjosi, kodėl iki šiol neatsirado pageidaujančiųjų pasinaudoti „paprastai įgyvendinama” galimybe iš esmės atnaujinti seną daugiabutį: „Mes, ko gera, tokiems siekiams pritartume, bet iš pradžių turėtume sulaukti socialinio užsakymo, iniciatyvos iš verslininkų pusės. O po to jau ekspertai aiškintųsi konkretaus daugiabučio aukštingumo didinimo technines galimybes.”
Pavyzdžių – į Nidą
Tuo tarpu Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas Viktoras Katarskis teigia pats dalyvavęs dar 2000 metais prasidėjusiuose procesuose, kai Nidoje, Taikos gatvėje, stovinčių senų namų renovacija susirūpino patys gyventojai.
Pasak V. Katarskio, su investuotojais žmonės sudarė jungtinės veiklos sutartis, pagal kurias nūdien jau renovuoti keturi daugiabučiai.
„Atnaujinti fasadai ir inžineriniai tinklai, apšiltintos sienos, pakeisti langai – visi šie darbai gyventojams atlikti mainais už galimybę pakeisti stogą šlaitiniu ir įrengti mansardą su papildomu gyvenamoju plotu, kuris pereina statybininkų nuosavybėn”,- aiškino V. Katarskis.
Anot jo, prieš pradedant įgyvendinti šiuos projektus, buvo rengiamos koncepcijos, tartasi ir su Savivaldybe, ir su architektais: „Nuspręsta, kad tai – geriau nei nieko nedaryti. Juk vienu ypu galima išspręsti visas senų daugiabučių gyventojų problemas, susikaupusias per dešimt metų. Laiku ir tiksliai atlikus aritmetinius skaičiavimus, vadinamieji mainai tarp statybininkų ir gyventojų atneša abipusės naudos”.
Nežada sustoti
Gargdžuose įgyvendintas ambicingesnis projektas – atlikus statinio ekspertizę dėl apkrovų didinimo ir parengus sklypo priskyrimo esamam pastatui detalųjį planą, Vingio g. 2 pažymėtas gyvenamasis namas iš keturaukščio vadinamojo lakūnų bendrabučio virto moderniu penkių aukštų daugiabučiu su mansarda.
Gyventojai nesipriešino papildomo 800 kv. m gyvenamojo ploto statyboms virš jų galvų atsiradimui, o investuotojai įsipareigojo apšiltinti ir nutinkuoti daugiabučio fasadą, pakeisti laiptinių duris ir langus, sutvarkyti aplinką, pakeisti stogą.
Projektą įgyvendinusios bendrovės „Idmava ir partneriai” direktorė Alma Macijauskaitė „Vakarų ekspresui” pasakojo, kad įmonė, nepaisant proceso metu iškilusių problemų, nesigaili: „Daugiabučio Gargžduose, Vingio gatvėje, rekonstrukcija buvo pirmasis tokio pobūdžio projektas. Antrasis – komercinės paskirties pastato „auginimas” Priekulėje. Nežadame sustoti ir šiuo metu jau susitarta su kai kurių Klaipėdos apskrities miestelių gyventojais dėl dar kelių daugiabučių modernizavimo mainais už statinių aukštingumo didinimą”.
Bendrovės vadovės teigimu, tokių pavyzdžių būtų ir daugiau, jeigu ne didelės projekto įgyvendinimui reikalingos laiko sąnaudos: „Pavyzdžiui, Vingio g. 2 daugiabučio projektas užtruko beveik trejus metus, didžiąją laiko dalį pasiglemžia privalomų procedūrų įgyvendinimas. Be to, rūpesčių kyla ir dėl to, kad aplink senos statybos daugiabučius iki šiol nėra suformuoti žemės sklypai. Kai kreipėmės į Klaipėdos rajono savivaldybę Gargžduose ir pradėjome rengti techninę dokumentaciją, paaiškėjo, jog daugiabutis yra tiesiog apibrėžtas raudonomis linijomis, todėl teko rūpintis ir detaliuoju planu. O jo rengimas, žinia, užtrunka metus.”
Pasak UAB „Idmava ir partneriai” vadovės, kelerius metus trunkantis procesas trukdo prognozuoti būtinas išlaidas ir pelningumą: juk prieš trejus metus situacija rinkoje buvo vienokia, dabar – kitokia.
Šiuo metu, anot A. Macijauskaitės, mansardiniai butai atnaujintame vadinamajame lakūnų bendrabutyje Gargžduose jau parduoti, notarinės sutartys su naujakuriais pasirašytos, vyksta atliktų darbų pridavimas bei baigiamieji smulkūs vidaus apdailos darbai.
Negąsdino
Per 70 daugiabučių namų administruojančią bendrovę „Gargždų butų ūkis” ši praktika paskatino tokią galimybę pasiūlyti ir kitiems gargždiškiams.
Anot bendrovės vyriausiojo inžinieriaus Virginijaus Boreišos, praėjusią savaitę vykusiame ataskaitiniame susirinkime daugiabučių gyventojams siūlyta pagalvoti apie pastatų rekonstrukcijos galimybes.
Jo teigimu, sovietiniais laikais, kai „naftos ir dujų buvo sočiai”, gyvenamieji namai statyti nestorinant sienų ir nesiekiant taupyti šilumos. Nūdien išaugus komunalinių mokesčių naštai tokiuose daugiabučiuose gyvenantys žmonės esą neturi kitos išeities.
„Informavome gyventojus dar kartą apie prastą senų 2-3 gyvenamųjų namų, statytų dar 1959-1962 metais būklę, įvardijome du būdus problemai spręsti: arba visiems kartu skolintis lėšų iš banko, arba ieškoti investuotojų. Manau, kad centrinėje Gargždų Klaipėdos gatvėje stovintiems kelių aukštų daugiabučiams tikrai nepamaišytų koks vienas papildomas aukštas. Aišku, atitinkamus sprendimus galima būtų priimti tik atlikus reikalingus tyrimus”,- mūsų dienraščiui pasakojo V. Boreiša.
Beje, jis neigė gyventojų susirinkime nuskambėjus grasinimui, esą nesulaukus pritarimo, Gargždų centrą neva užkariauti svajojantys verslininkai pasirūpins, kad seni daugiabučiai būtų nugriauti, o žmonės iškelti. Esą jokia paslaptis, kad iškeldinti gyventojus iš butų, kurie yra privati nuosavybė, teisiškai sunku.
Skaičiai ir faktai
* Lietuvoje yra per 40 tūkstančių daugiabučių.
* 90 proc. jų statyti sovietmiečiu, 1960-1990 metais.
* Juos gyvena per 1 milijoną žmonių.
„Gyventojai turėtų neprarasti budrumo”
Juozas ANTANAITIS, Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas
Senų daugiabučių renovacija mainais už pastato aukštingumo didinimą – puiki alternatyva gyventojams, kai gyvenamoji aplinka atnaujinama nemokamai. Šį reiškinį vertinu teigimai, nors tenka pripažinti, kad jis nėra plačiai paplitęs, nes patys gyventojai nepatikliai vertina tokią galimybę. Kita vertus, ir verslininkus domina tik tam tikrose vietose stovintys daugiabučiai.
Svarbu, kad tokia legalia galimybe susigundę daugiabučių gyventojai įsitikintų, ar iš tiesų pastato modernizacija vyksta sąžiningai, ar parengta reikalinga dokumentacija – kitaip galima tapti nelegaliai naujus aukštus jiems virš galvų lipdančių statybininkų įkaitais.
Taip pat svarbu, kad žmonės nesikuklintų iš investuotojų išsireikalauti kuo daugiau. Pavyzdžiui, jeigu Klaipėdos centre stovinčiam daugiabučiui nemokamai pakeičiamas stogas, o gyventojai neprieštarauja, kad už tai investuotojas padidintų namo aukštingumą ir įrengtų, sakykime, šešis naujus butus bei juos parduotų, kas nukenčia? Taip, gyventojai. Šiuo atveju statybininkams stogo atnaujinimo darbai kainavo kelis šimtus tūkstančių litų, o pelnas už butus skaičiuojamas milijonais. Todėl raginu gyventojus tiesiog neprarasti budrumo ir nesikuklinti keliant savus reikalavimus.”