Dėl esą niekinamų žydų kapinių Vilniaus centre JAV Kongresas gali priimti griežtą rezoliuciją – jos tekstas jau parengtas. Manoma, jog tai grėstų dvišalių santykių atšalimu, įskaitant bendradarbiavimą karinėje srityje.
JAV Kongrese įregistruotas rezoliucijos projektas, kuriame perspėjama, kad dėl nesiliaujančių statybų Šnipiškėse, kur, manoma, buvo žydų kapinės, gali pašlyti Lietuvos ir JAV santykiai.
Primena įsipareigojimus
Rezoliucijos projektą prieš kelias dienas pateikė JAV Kongreso nariai Michaelas Fergusonas ir Josephas Crowley. Dokumente, kurį pavyko gauti LŽ, rašoma, kad JAV Kongresas sukrėstas žiniasklaidos pranešimų apie istorinių žydų kapinių teritorijoje Šnipiškėse tebevykstančias statybas. Teigiama, esą Lietuvos ir pasaulio ekspertai yra įsitikinę, jog į šią teritoriją tikrai patenka buvusios žydų kapinės. Kongresmenai pažymi, kad XXI amžiuje „tebevykstantis kapinių niekinimas įžeidžia tarptautinę žydų bendruomenę ir Amerikos žmones”. Lietuvos Vyriausybė kaltinama pažeidusi 2002 metų spalio 15 dieną sudarytą dvišalę sutartį, kurioje kalbama apie įsipareigojimus išsaugoti visų tautinių, religinių ir etninių grupių, tarp jų – Antrojo pasaulinio karo genocido aukų, kultūrinį paveldą.
Išvardiję dar kone dešimtį įvairių argumentų, projekto autoriai prašo JAV Kongreso išreikšti Lietuvos Vyriausybei Amerikos žmonių tikėjimą, kad žydų kapai nebus toliau niekinami. Priešingu atveju, kaip skelbiama paskutiniame rezoliucijos punkte, Lietuva rizikuoja susigadinti santykius su JAV ir pasaulio šalių bendruomene.
Grūmojimai nekonkretūs
Apie šį JAV Kongreso rezoliucijos projektą Vyriausybės rūmuose sužinota tik užvakar. Pasak premjero padėjėjo Viliaus Kavaliausko, dokumento tekstas „labai nemalonus, kai kur perdėtas”. Projektas dar svarstomas, o Lietuvos ambasada Vašingtone, V.Kavaliausko teigimu, stengiasi aktyviai veikti, kad rezoliucijos tekstas būtų pakeistas.
Vyriausybė neturi galios atšaukti sostinės savivaldybės išduotą statybų leidimą, bet V.Kavaliauskas dar nepraranda vilties, jog problema bus išspręsta: „Vilniaus apygardos administracinis teismas yra priėmęs mums nepalankų sprendimą, bet Kultūros paveldo departamentas jį apskundė. Bent jau kai bus priimama ta rezoliucija, buldozeriai po statybvietę nevažinės.” Jo manymu, JAV Kongreso rezoliucija gali būti priimta maždaug po mėnesio.
Nors dokumento projekte neįvardijami konkretūs grasinimai Lietuvai, V.Kavaliausko manymu, rezoliucija gali turėti įtakos JAV valdžios sprendimui dėl vizų režimo panaikinimo Lietuvos piliečiams. Taip pat neatmetama, kad gali atsirasti kliūčių kai kuriose dvišalio bendradarbiavimo srityse.
Trukdžių neįžvelgia
Viena pagrindinių tokių sričių – kariniai reikalai. Priminsime, kad Lietuvos kariai kartu su JAV kariškiais dalyvauja koalicijos pajėgų operacijoje Irake, tęsiama priešlėktuvinės gynybos sistemų „Stinger” įsigijimo programa. Lietuvos kariai studijuoja JAV karinėse mokyklose. Iš Amerikos perkama operacijų karinė įranga, teikiama parama specialiųjų operacijų pajėgoms.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai apie JAV Kongreso rezoliucijos projektą vakar dar nebuvo girdėję. Todėl ministerijos valstybės sekretorė Jūratė Raguckienė LŽ tikino negalinti jo komentuoti. Tačiau ji pridūrė, esą bendradarbiavimas su JAV vyksta „pagal planą, be trukdžių”.
Briuselyje viešintis kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdas Tutkus LŽ taip pat teigė negalintis komentuoti JAV Kongreso sprendimų, nes tai esąs politinis klausimas.
Kalba atsargiai
Amerikos ambasados Vilniuje atstovė spaudai Andra Litevkaitė LŽ pažymėjo, kad minėta dviejų JAV Kongreso narių rezoliucija dėl žydų kapinių dar nepatvirtinta. „Daug JAV piliečių išreiškė susirūpinimą dėl Šnipiškių žydų kapinių Vilniuje, – perdavė atstovybės poziciją A.Litevkaitė. – Visi turi teisę tikėtis, kad jų protėvių palaikai liks apsaugoti.”
Pasak JAV ambasados atstovės, Vašingtonas kasmet suteikia 4 mln. JAV dolerių (9,4 mln. litų) siekiančią paramą Lietuvos karinėms reikmėms. Per pastaruosius penkerius metus JAV papildomai skyrė Lietuvai 8 mln. JAV dolerių (18,8 mln. litų) per Koalicijos solidarumo fondą. Šios lėšos naudojamos karinėms pajėgoms, siunčiamoms į Iraką, bei Provincijos atkūrimo grupei Afganistane remti. Ambasados poziciją išsakiusi A.Litevkaitė tikino, kad Amerikos karinė parama Lietuvai ir žydų kapinių klausimas – nesusiję dalykai.
Elgiasi nekorektiškai
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas apie JAV kongresmenų rezoliucijos projektą sužinojo užvakar, kai su prezidentu Valdu Adamkumi viešėjo Švedijoje. Parlamentaras apgailestavo, kad nors Lietuva yra išreiškusi tvirtą poziciją žydų kapinių atžvilgiu, teisinė bazė neleidžia taip lengvai sustabdyti Mindaugo apartamentų statybos. „Buvau teisus sakydamas, jog šiuo atveju istorinė tiesa nesvarbi – būta ten kapinių ar ne. Apie mus sukurta tokia nuomonė, kad ir kokias išvadas darytume, vis tiek būsime varomi į kampą. Tai blogai, nes tiesa turėtų būti svarbiausia”, – sakė J.Karosas. Jo nuomone, Lietuva turėjo nutraukti statybas, uždėti „stop” ženklą ir baigti šią istoriją.
„Prarandame daug svarbesnius dalykus nei finansiniai nuostoliai, kuriuos patirtume nutraukę statybas. Prarandame valstybės prestižą pasaulyje ir konkrečiai – Amerikoje. Jei rezoliucija keltų grėsmę karinei paramai, tai būtų itin blogai”, – tvirtino J.Karosas.
Parlamentaro manymu, Lietuvos oponentams istorinė tiesa nerūpi. „Pasaulyje apie mus sukurta nuomonė, kad esame barbarai. Tačiau reikia pasakyti ir kitą dalyką: žydų tautos žmonės elgiasi ne visai korektiškai – neva deklaruodami tiesos svarbą visomis priemonėmis mėgina įteigti savo nuomonę. Kad ir šis atvejis – stiprus spaudimas per JAV Kongresą”, – pabrėžė Seimo narys.
Aiškins Lietuvos poziciją
Lietuvos ambasados Vašingtone pirmasis sekretorius Liutauras Bauža teigė, jog mūsų atstovybė visapusiškai aiškinasi situaciją, susitinka su JAV Kongreso nariais ir renka informaciją, susijusią su rezoliucijos projektu. „Mėginame pristatyti Lietuvos poziciją. Ambasadorius Audrius Brūzga deda pastangas, kad vertinimai Lietuvos atžvilgiu būtų kuo objektyvesni”, – kalbėjo L.Bauža.
Ambasados atstovas nesutiko spėlioti, koks bus minėtos rezoliucijos likimas ir kaip Lietuvos atstovai galės paveikti jos nuostatas.