Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja gyventojus, kurie augina ir namuose skerdžia kiaules, jog būtina dėl trichineliozės ištirti kiekvieną paskerstą kiaulę. Taip pat derėtų atsiminti, kad vaišindami draugus ar kaimynus patiekalais, pagamintais iš veterinarijos gydytojo nepatikrintos namuose skerstos kiaulės mėsos, ligos atveju užsitraukiate ne tik moralinę, bet ir teisinę atsakomybę.
Kaip išvengti ?
Naminius gyvūnus trichinomis užkrečia laukiniai gyvūnai, iš kurių dažniausiai serga šernai, rudosios lapės, usūriniai šunys, pilkosios žiurkės, miškinės kiaunės, vilkai. Naminiai gyvūnai užsikrečia suėdę trichinelioze sergantį laukinį gyvūną, pvz.: pelę, žiurkę, ar suėdę duodamų užkrėstų naminių ar laukinių gyvūnų atliekų.
Labai svarbu laikytis veterinarijos reikalavimų šeriant gyvulius – nenaudoti žvėrių dorojimo atliekų kiaulių bei kitų naminių gyvūnų šėrimui. Didžiausias pavojus susirgti kiaulėms trichinelioze yra ten, kur nesilaikoma tvarkos – sanitarijos reikalavimų. Būtina tvartuose, pašarų ruošimo vietose reguliariai šalinti pašaro likučius bei naikinti graužikus.
Vienintelis patikimas trichineliozės profilaktikos būdas – nevalgyti nepatikrinto gyvūno mėsos. Reikėtų atsisakyti pagundos skanauti ir mėgautis dovanotomis mėsos gėrybėmis, jei nesate tikri, kad mėsa nebuvo patikrinta. Taigi niekuomet neverta pirkti mėsos iš atsitiktinių prekeivių.
Tyrimui atlikti reikia kiaulės ar šerno skerdenos diafragmos, o jei diafragmos nėra – tarpšonkaulinių ar kramtomųjų raumenų mėginių.
Tyrimą dėl trichineliozės galima atlikti teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų diagnostikos kabinetuose arba kreiptis į privačius veterinarijos gydytojus. Tyrimus privalu atlikti ir kiekvienam mėsą parduoti besirengiančiam ūkininkui.
Visa skerdyklose skerdžiamų kiaulių mėsa tiriama dėl trichineliozės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka.
Kiaulystę gali iškrėsti ir kiaulė
Žmonių trichineliozės židiniai registruojami dažniausiai žiemos mėnesiais (gruodį, sausį, vasarį, kovą). Tai susiję su kiaulių skerdimo bei medžioklės sezonu.
Trichineliozė yra ūmi žmonių ir gyvūnų liga, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių Trichinella lervos. Žmonės šiais parazitais užsikrečia vartodami užsikrėtusių naminių ir laukinių gyvūnų mėsą. Mėsoje tūnančių trichinų neįmanoma sunaikinti – jos puikiai ištveria +160ºC temperatūrą, sūdymą, marinavimą, rūkymą ir šaldymą. Trichinas galima sunaikinti tik sudeginus (sunaikinus) mėsą.
Ligos klinika gali būti labai įvairi – tai lemia į organizmą pakliuvusių trichinų kiekis, organizmo būsena iki susirgimo ir kt. Ligos požymiai dažniausiai išryškėja praėjus 2–3 savaitėms nuo užsikrėtimo (t. y. nuo trichinelioze sirgusio gyvūno mėsos suvalgymo). Kuo anksčiau pasireiškia trichineliozės požymiai, tuo sunkesnė ligos eiga.
Vidutiniškai arba labai sunkiai sergantys ligoniai karščiuoja, jiems patinsta veidas arba tik akių vokai, skauda raumenis, kur yra trichinų. Būdingiausias trichineliozės požymis yra raumenų skausmas, kuris gali būti toks intensyvus, kad žmogus negali apsiversti lovoje, pakelti rankos ar kojos, sunku kalbėti, kramtyti maistą. Pirmomis susirgimo dienomis kūno temperatūra gali pakilti net iki +39 – +40ºC, ir karščiavimas gali tęstis 2–3 savaites.
Trichineliozės komplikacijos: gali išvystyti plaučių pažeidimas su skrepliavimu krauju, širdies nepakankamumas, centrinės nervų sistemos pažeidimas iki psichozės, paralyžių, komos.
Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje dėl trichineliozės ištyrus 2,9 mln. kiaulių, iš jų tik 27 nustatyta trichinelių lervų. Tuo pat metu ištyrus 27,7 tūkst. šernų – užsikrėtusių rasta 177.
Per šių metų 9 mėnesius ištyrus 688 tūkst. kiaulių, iš jų tik 8 nustatyta trichineliozė, o per tą patį laikotarpį ištyrus 8301 šerną nustatyti užsikrėtę 43 šernai.