Užstatą už alaus butelį parduotuvėje sumokėję žmonės netrukus turės gerokai pavargti, kad atsiimtų savo pinigus, nes sumažės taros supirkimo vietų.
Be užstato – brangiau
Lietuvoje jau metus galioja nauja butelių keitimo sistema. Jos pagrindas – užstatas už butelį. Pirkdamas alų, žmogus parduotuvėje už jį sumoka 25 centus. Pinigus pirkėjas gali atgauti tik tuomet, kai butelį atiduoda supirkėjams.
Tačiau pardavėjai užstatą ima ne už visus butelius. „Klaipėdos” žurnalistai įsitikino, jog importuojamo alaus butelių kaina įskaičiuojama į bendrąją, todėl tokie gėrimai ir yra brangiausi.
Užstatas neimamas už tuos butelius, kuriuose išpilstyti įvairūs kokteiliai.
Tokios taros, už kurią neimamas užstatas, nepriima nė vienas uostamiesčio prekybos centras ar parduotuvėlė. Tokius butelius atstumia ir supirktuvės.
„O kur mes juos dėsime?” – klausiamos, kodėl nepriima kitokios taros, pečiais traukė supirktuvės darbuotojos.
Kvailas įstatymas
Už kuriuos butelius pardavėjai privalo imti užstatą, o supirkėjai jį grąžinti pirkėjui, sprendžia aplinkos ministras. Jis savo įsakymu yra patvirtinęs dešimties rūšių butelių, už kuriuos imamas užstatas, sąrašą.
Pastarąjį kartą jis buvo papildytas šių metų vasarį. Tuomet nuspręsta, kad užstatas turi būti imamas ir už įmantrios formos „Calsberg” butelį.
Šiuo metu viena Lietuvos aludarių kompanija taip pat yra pateikusi prašymą, kad jų butelis taip pat būtų įtrauktas į užstato sistemą.
Paklausta, kodėl ši sistema netaikoma importuojamo alaus buteliams, Aplinkos ministerijos Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Karosienė teigė, kad į sąrašą nepatenka tie, kurie neskirti daugkartiniam naudojimui.
„Kvailas tas įstatymas. Labai norėtume, kad ir mūsų naujo alaus „Horn Dry” buteliams būtų taikomas užstatas. Taip gėrimas atpigtų, nes butelius mes supirktume. Tačiau vartotojams negalime padėti, nes buteliai skirti vienkartiniam naudojimui”, – sakė bendrovės „Ragutis” Prekybos ir rinkodaros direktorius Dalius Rutkauskas.
Mažina taršą
Privalomas užstatas yra priemonė mažinti aplinkos taršą. Priėmus tokį įstatymą, tikėtasi, kad daugiau butelių bus grąžinama alaus gamintojams, o ne nukeliaus į šiukšlyną.
Ar pasiekta norimų rezultatų? „Viskas būtų gerai, jei gamintojai ir pardavėjai vykdytų savo pareigas. Dabar jie tarpusavyje nesutaria”, – sakė V.Karosienė.
Pagal įstatymą priimti alaus butelius privalo visos alumi prekiaujančios parduotuvės ir kioskai. Tačiau ypač smulkios parduotuvės susidūrė su didelėmis problemomis.
Įstatyme numatyta, kad su butelių supirkimu susijusias papildomas išlaidas turi padengti gamintojai. Tačiau jie pardavėjams tesiūlo tris centus už butelį, nors prekybininkai skaičiuoja, kad išlaidos supirkti vieną butelį siekia penkis centus. „Klaipėdos” žurnalistai šią savaitę apsilankė ne viename prekybos centre ir mažose parduotuvėse. Visose jose, kaip ir privaloma, buvo superkami buteliai, kurie parduodami už užstatą.
Baudos – pritrenkiamos
Nors kai kuriose smulkiose įmonėse pro sukrautas butelių dėžės net sunku patekti į vidų, pardavėjai tikino, kad negali atsisakyti priimti butelių, nes bijo baudų.
Šios – išties įspūdingos. Už atsisakymą priimti butelį, už kurį imamas užstatas, gresia bauda iki penkių tūkstančių litų.
Klaipėdos aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Romualdas Dužinas teigė, kad šiemet buvo patikrinta septyniolika alumi prekiaujančių įmonių. Tarp jų – prekybos centrai, mažos parduotuvės, degalinės.
Buvo nustatytas tik vienas pažeidimas.
Už užstatą parduotų butelių nesupirko „Hyper Rimi”, esanti prekybos centre „Arena”. Už tai bendrovei skirta pustrečio tūkstančio litų bauda.
Parduotuvėlės nebepriims
Valstybė jau ėmėsi žygių, kad apsaugotų smulkius prekybininkus nuo butelius atnešančių žmonių apgulties.
Seime svarstomos įstatymo pataisos ir jei joms bus pritarta, smulkieji prekybininkai galės nebepriimti už užstatą parduotų butelių.
Smulkiųjų prekybininkų kategorijai paprastai priskiriamos mažos parduotuvės, kioskai ir net degalinės.
„Vartotojams tuomet bus dar sunkiau grąžinti butelius”, – neslėpė V.Karosienė.
Tačiau gali būti, jog išauš diena, kai po miestą turės klaidžioti ne tik butelius, bet ir kitą tarą norintys atiduoti ir užstatą atgauti žmonės.
Tuomet užstatą tektų mokėti ir už „bambalius”, ir už konservų dėžutę, o paskui ieškoti, kur šitokią tarą atiduoti ir sumokėtą užstatą susigrąžinti.
Tokia sistema jau kurį laiką galioja Estijoje.