Pastaruoju metu Rusijoje itin daug dėmesio skiriama karinei galiai stiprinti. Prezidentas Vladimiras Putinas, negalėdamas pasigirti ekonomikos laimėjimais ir mažai pagerinęs paprastų žmonių gyvenimą, nuolat kalba apie stiprią ir gerai ginkluotą Rusiją. Tai šalies gyventojams patinka, nes daugelis jų iki šiol neatsisakė imperinių ambicijų.
Dauguma rusų, kaip ir jų prezidentas, Sovietų Sąjungos subyrėjimą laiko didžiausia XX amžiaus tragedija. Šia gyventojų nuostata ypač naudojamasi artėjant rinkimams į Dūmą, kurie vyks gruodžio 2 dieną. Kaip sovietiniais laikais miestuose jau rengiamos demonstracijos, palaikančios prezidentą, ir minios susirinkusiųjų maldauja V.Putiną likti trečiai kadencijai, nors to neleidžia Rusijos Konstitucija. Į žmonių sąmonę įdiegta, kad tik šis buvęs KGB karininkas gali garantuoti Rusijai saugumą. Jam dar padeda pirmasis vicepremjeras Sergejus Ivanovas, kurį šalies televizijos kone kasdien rodo karinių lėktuvų ar tankų fone. Rusijos ginkluotės atnaujinimas, strateginės paskirties objektų ir karinių pajėgų modernizavimas buvo viena svarbiausių temų ir per kasmetę V.Putino televizijos konferenciją, kai jis atsakinėjo į šalies saugumu susirūpinusių gyventojų klausimus.
Naujų raketų išbandymas
Šį mėnesį Rusija išbandė naują balistinę tarpžemyninę raketą RS-12M „Topol”. Ji, paleista iš Plesecko kosmodromo, sėkmingai pataikė į numatytą taikinį Kamčiatkoje, Tolimuosiuose Rytuose, nors ankstesni bandymai buvo nenusisekę. Taip Rusija pademonstravo, kad tikrina savo branduolinį arsenalą, ir kaip tik tuo metu, kai prezidentas atsakinėja į šalies piliečiams rūpimus klausimus.
Nufilmuotas raketos „Topol” paleidimo epizodas buvo parodytas ir V.Putinui. Prezidentas, tiesiogiai sujungtas su Plesecko kosmodromo atstovais, pasveikino jo darbuotojus sėkmingai paleidus raketą ir atkreipė dėmesį, jog Rusijos karinės pajėgos bus „kompaktiškos, tačiau veiksmingos”. V.Putinas nuolat pabrėžia, kad Rusija daug dėmesio skiria ne tik branduolinei triadai – tarpžemyninėms balistinėms raketoms, branduoliniams povandeniniams laivams, strateginės paskirties bombonešiams, bet ir karinėms pajėgoms. Iki 2015 metų šalyje numatoma perginkluoti visas karines pajėgas. „Kalbant apie aviaciją, jau gaminame smogiamuosius lėktuvus Su”, – pažymi prezidentas. Be to, Kremliaus vadovas žada modernizuoti ir bombonešius Tu-95.
V.Putinas tvirtina, kad Rusija aktyviai plėtoja raketinę ir karinę techniką. 2012 metais šalis turėtų „pereiti prie naujos kartos naikintuvų”, o šiuo metu baigiamas statyti atominis povandeninis strateginės paskirties kreiseris „Jurijus Dolgorukis” ir du povandeniniai laivai „Vladimiras Monomachas” bei „Aleksandras Nevskis”. 2008 metais bus nuleistas dar vienas strateginės paskirties povandeninis laivas. Reikia tikėtis, kad jų neištiks tragiškas „Kursk” likimas.
V.Putinas pabrėžia, jog „Topol” klasės raketas netrukus pakeis modernesnės „Topol-M”, nes darbai kuriant naują strateginį raketų kompleksą vyksta sėkmingai. „Mūsų planai – ne tik dideli, jie didžiuliai, ir neabejoju, kad mes juos įgyvendinsime”, – kalba prezidentas. Rusijos spauda taip pat palaiko V.Putiną ir džiaugiasi, kad jis „neleis devalvuoti branduoliniam šalies potencialui”.
„Vanagas” paskirtas į NATO
Tarsi dar kartą patvirtindamas nusiteikimą stiprinti Rusijos karinę galią V.Putinas nuolatiniu atstovu Šiaurės Atlanto aljanse paskyrė „vanagą” Dmitrijų Rogoziną, pagarsėjusį nacionalizmo apologetą, priešišką Vakarams. Atitinkamą įsaką V.Putinas pasirašė šią savaitę.
43-ejų D.Rogozinas vadovavo partijai „Tėvynė”, kuri per 2003 metų
parlamento rinkimus agitavo kovoti su nelegaliais imigrantais ir netikėtai pasiekė aukštų rezultatų. Šis politikas kurį laiką buvo ir Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas. Tuomet jis nuolat ragino Rusiją didinti karines išlaidas, aiškino, kad NATO kelia šaliai didžiulę grėsmę. Deputatas D.Rogozinas vadovavo ir nacionalpatriotiniam Rusijos bendrijų kongresui bei buvo vienas partijos „Didžioji Rusija” steigėjų. Tiesa, ji taip ir liko neįregistruota.
Rusijos naujienų agentūros dar 2004 metais citavo D.Rogozino teiginį, jog NATO yra JAV įrankis „gana agresyviai” politikai vykdyti. Tuomet jis aiškino, kad NATO siekį plėstis į Rytus padiktavo ketinimas sumažinti Maskvos įtaką regione.
2006 metais D.Rogozinas pasitraukė iš aukščiausių partijos postų, nes, kaip aiškino „Tėvynės” aktyvistai, Kremlius ėmė spausti politiką, baigusį Maskvos valstybinio universiteto Žurnalistikos fakultetą, pavydėjo jam didėjančio populiarumo.
Pats D.Rogozinas savo paskyrimo į NATO nekomentuoja, teigia neturįs oficialios informacijos. „Kaip galiu komentuoti įsaką, apie kurį nieko nežinau”, – tikina jis.