Kauno arkivyskupijos sinodas rinksis į baigiamuosius posėdžius

Į baigiamuosius posėdžius savaitgalį susirinkęs Kauno arkivyskupijos antrasis sinodas aptars svarbiausi vyskupijos gyvenimo klausimus, aktualiausias sielovados problemas.
Kaip pranešė Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, antrąjį sinodą – kunigų ir tikinčiųjų susirikimą – 2003 metais sušaukiantis paskelbė Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, taigi savaitgalį vyksiantys susirinkimo iškilmingieji posėdžiai užbaigs beveik penkerius metus trukusį, visą arkivyskupijos bažnytinį gyvenimą apėmusį pasirengimo procesą.

Anot S.Tamkevičiaus, sprendimą sušaukti nulėmė šiuolaikiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Bažnyčia ir tikintieji.

„Visuomenės sekuliarizacija, masinės kultūros įtaka, piktnaudžiavimas laisve, naujų religijų antplūdis, globalizacija – tai nauji dideli iššūkiai, į kuriuos nelengva atsakyti. Neretai pastebima įtampa tarp tradicinės tikėjimo praktikos ir naujų dvasingumo formų, pritrūksta pozityvaus dialogo tarp vyresnės ir jaunesnės kartos kunigų bei tikinčiųjų”, – pranešime spaudai cituojamas S.Tamkevičius.

Arkivyskupo teigimu, turima patirtis parodė, jog jau yra subrendusių naujų jaunų jėgų, kurios gali atnešti gražių sielovadinio darbo vaisių. Užsimezgęs dialogas ir bendradarbiavimas tarp dvasininkų ir pasauliečių, tarp įvairių bažnytinių ir pasaulietinių institucijų žada bažnytinį gyvenimą pakylėti į kitą lygmenį.

Sinodas šeštadienį prasidės šv.Mišiomis arkikatedroje bazilikoje, kur kviečiami dalyvauti visi arkivyskupijos tikintieji.

Sinodo plenariniai posėdžiai vyks dvi dienas – šeštadienį ir sekmadienį. Juose dalyvaus 118 arkivyskupijos atstovų: 32 dvasininkai ir 86 pasauliečiai.

Pagrindiniai pasirengimo baigiamiesiems posėdžiams darbai vyko sinodo komisijose. Atsižvelgdamos į sinodo grupių parapijose ir rektoratuose pateiktus pasiūlymus ir nuomones, jos parengė galutinius dokumentus. Šio darbo rezultatas apibendrintas į Sinodo nutarimų projektą, kurį savaitgalį ir svarstys susirinkimo dalyviai. Sinodo priimtus nutarimus vėliau patvirtins arkivyskupas, su jais bus supažindinti Lietuvos vyskupų konferencija.

Pirmąjį Kauno arkivyskupijos sinodą arkivyskupas Juozapas Skvireckas sušaukė 1934 metais, netrukus po to, kai buvo įkurta Kauno arkivyskupija. Šis susirinkimas apsvarstė ir nubrėžė bažnytinio gyvenimo bei sielovadinio darbo gaires, tačiau jas įgyvendinti sutrukdė po kelerių metų prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas bei po to sekusi Lietuvos okupacija.

Kauno arkivyskupija yra viena iš dviejų Lietuvos arkivyskupijų. Joje yra 92 parapijos, kuriose gyvena apie 750 tūkst. gyventojų, iš jų apie 506 tūkst. išpažįsta katalikų tikėjimą

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.