Lietuvos bankas „atsiskaitė” Seimui

Bendrąją infliaciją vis stipriau veikia didėjančios paslaugų kainos, o tą didėjimą lemia augančios darbo sąnaudos ir tebekylanti paklausa. Kartu su toliau brangstančiais maisto produktais tai, tikėtina, lems infliacijos didėjimą ir artimiausiu metu.

Tai pažymėta antradienį Seimui pristatytame Lietuvos banko pranešime apie banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę, Lietuvos ekonomikos ir kainų raidą.

Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino skaitytame pranešime nurodoma, kad pirmąjį pusmetį Lietuvoje padidėjo tiek metinė, tiek vidutinė metinė infliacija. Daugiausia infliaciją lėmė toliau spartėjęs perdirbtų maisto produktų kainų didėjimas. Jų augimui reikšmingos įtakos turi žemės ūkio produktų (ypač javų) kylančios supirkimo kainos, kurias savo ruožtu lemia ir dėl išaugusios grūdinių kultūrų paklausos bei intensyvesnio jų panaudojimo biodegalų gamybai didėjančios javų kainos pasaulio rinkose.

Sparčiau negu našumas augantis darbo užmokestis ir brangstančios žaliavos (mediena, dujos) toliau didina spaudimą pramoninių prekių gamintojų kainoms. Tačiau, vartotojo krepšelyje dominuojant importuotoms prekėms (išskyrus maistą ir degalus), šių prekių gamintojų kainų poveikis vartotojų kainų augimui tebėra ribotas.

Pirmąjį šių metų pusmetį toliau didėjo paskolos gyventojams būstui įsigyti ir vartojimui, tačiau paskolų portfelio augimą stabdo bankų griežtinamos paskolų suteikimo sąlygos, didėjančios bazinės palūkanų normos, reiklus šalies ir regiono rinkų kredito rizikos vertinimas.

Šalies bankų sektorius pirmąjį pusmetį toliau augo. Bankų plėtrai didelės įtakos turėjo sparti Lietuvos ekonomikos raida.

Bankų paskolų portfelio kokybės rodikliai yra geri. Sparčiai augant jam, tiek paskolų, kurių periodiniai mokėjimai uždelsti 60 ir daugiau dienų, santykis su paskolų portfeliu, tiek ir paskolų vertės sumažėjimo (specialiųjų atidėjinių) ir paskolų portfelio santykis sumažėjo.

Bankų akcininkai, skirstydami 2006 m. ir ankstesnių metų nepaskirstytąjį pelną, atsižvelgė į Lietuvos banko raginimą skirti daugiau dėmesio sudarant pakankamus rezervus galimiems nuostoliams sumažinti ir stiprinti kapitalo bazę. Ji šiuo metu yra pakankama prisiimtoms rizikoms sumažinti.

Pranešimus Seime Lietuvos banko valdybos pirmininkas skaito du kartus per metus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.