Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Rinkevičiaus nuomone, darbo jėgos trūkumą, ypač žemės ūkyje, galima būtų spręsti supaprastinant darbininkų įvežimą iš Rytų Europos šalių. Antradienį Seime spaudos konferencijoje jis sakė, kad darbininkų užsienyje ieško ne tik statybos, logistikos ar laivų remonto įmonės, bet ir ūkininkai.
„Kai kurios Europos šalys, kaip Airija, plačiai atvėrusi darbo rinką darbuotojams iš Rytų, gerokai išlošė. Ekonominį šuolį lėmė darbininkų imigracija iš Lietuvos, Lenkijos ir kitų Rytų Europos kraštų. Todėl stingant darbuotojų labiausiai išloš tos šalys, kurios pirmos ryšis atverti darbo rinką, nes jau dabar melžėją kaime sunku rasti ir siūlant 1500-2000 litų atlygį”, – sakė V. Rinkevičius.
Politiko teigimu, iš gerų pavyzdžių turėtume mokytis ir Lietuvoje. Tačiau, pasak jo, svetimšalių įvežimas į šalį sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas – reikalingi Lietuvos darbo biržos ir Migracijos departamento leidimai. „Stambesnių ūkių savininkus netenkina ilgas dokumentų ruošimo periodas. Darbo birža išduoda leidimus dirbti per du mėnesius, tuo tarpu Migracijos departamentas leidimus gyventi Lietuvoje išduoda tik per šešis mėnesius”, – pastebėjo V. Rinkevičius.
Šią tvarką, anot Kaimo reikalų komiteto pirmininko, reikia liberalizuoti ir peržiūrėti. Jo nuomone, leidimus galėtų išduoti viena institucija, o procesas turėtų trukti ne kelis mėnesius, o savaitę ar dvi. V. Rinkevičius teigė, jog tam priešinasi valdininkai, norį būti svarbūs ir turėti įtaką.
Spaudos konferencijoje jis sakė, jog komitetas jau kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Tačiau ministerija, anot komiteto vadovo, atsakė, kad padėtis žemės ūkyje esanti normali: per 2007 m. aštuonis mėnesius registruota 622 laisvos darbo vietos traktorininkams ir 508 pretendentai jas užimti, o melžėjų registruota tik 3 darbo vietos ir pakanka pretendentų jas užimti. V. Rinkevičiaus teigimu, todėl ministerija nesutinka įrašyti traktorininko ir melžėjos profesijų į sąrašą, kuris suteikia sąlygas greičiau įdarbinti žmones iš trečiųjų šalių.
„Tačiau kalbėdamiesi su atskirų rajonų ūkininkais matome kitokį vaizdą: kvalifikuotų darbininkų žemės ūkyje trūksta. Nors Lietuvos darbo birža savo strateginiuose veiklos planuose yra numačiusi rengti darbo vietų steigimo projektus kaime, tačiau gilesnės analizės pasigendame, ypač tuose rajonuose, kurie yra prie stambesnių miestų ir ten didelė darbo jėgos migracija į tuos miestus”, – teigė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V. Rinkevičius.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas sakė, kad apie problemą kalbama jau porą metų, tačiau padėtis nesikeičia. Jo manymu, būtina keisti profesinio mokymo sistemą, o studentų praktikas ūkiuose ilginti iki pusės metų ar metų.
B. Markausko duomenimis, 2007 m. profesinėse mokyklose tebuvo paruošti 368 žemės ūkio specialistai, iš kurių tik 27 proc. įsidarbino žemės ūkyje. Žemės ūkio rūmų pirmininkas sakė, jog 1500 ūkių ar žemės ūkio įmonių trūksta specialistų, o žemdirbio specialybė neturi prestižo.
Jo teigimu, užsienyje darbo jėgą žemės ūkyje sudaro praktikantai, studentai ir atvykėliai iš kitų šalių, todėl iš Moldovos, Ukrainos, Baltarusijos reikėtų kviesti jaunus pradedančius ūkininkus atlikti praktikos ir pasisemti patirties.
Pasak B. Markausko, labiausiai žemės ūkio sektoriuje trūksta traktorininkų ir melžėjų. Kadangi ūkininkai 5-6 tūkstančių litų atlyginimo traktorininkams mokėti negali, šie, anot jo, eina dirbti į kitas sritis. B. Markausko nuomone, atvykėliai iš Rytų Europos dirbtų pigiau, nes tose šalyse atlyginimai kur kas mažesni.
Žemės ūkio rūmų pirmininko teigimu, vidutinis atlyginimas žemės ūkyje siekia 1300 litų. Tačiau, pasak jo, traktorininkams jau siūloma 3000 litų atlygis, melžėjos viliojamos 1500-2000 litų atlyginimais „į rankas”.