Valstybinei sporto institucijai – jau 75-eri!

Lygiai prieš 75 metus – 1932-ųjų spalio pirmą – savo veiklą pradėjo Kūno kultūros įstatymu įsteigta pirmoji valstybinė sporto valdymo institucija – Kūno kultūros rūmai (KKR). Tai oficiali Lietuvos kūno kultūros ir sporto valstybinio valdymo pradžia.

Savo veiklą KKR pradėjo Kaune, Totorių g. 12, kai buvo sukomplektuotas personalas. KKR direktoriumi buvo paskirtas A.Jurgelionis.

Žvilgsnis į istoriją

Įsteigus KKR, visos veikiančios sporto organizacijos turėjo pateikti Rūmams savo statutus ir, jei tai neprieštaravo Kūno kultūros įstatymui, jos buvo įregistruojamos. Tik įregistruotų organizacijų atstovai galėjo dalyvauti varžybose. Kūno kultūros rūmai, plėtodami kūno kultūrą ir sportą, daugiausia dėmesio skyrė visuomenės fiziniam pajėgumui didinti, propagavo sveikos ir stiprios tautos, galinčios gyventi visavertį gyvenimą, idėją. 1938 metų Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbė, kad valstybė rūpinasi jaunuolių fizinių jėgų lavinimu taip, kad jie galėtų taikyti jas gyvenime. Taigi 1932 metais priėmus Kūno kultūros įstatymą ir įsteigus pirmąją valstybinę sporto valdymo instituciją – Kūno kultūros rūmus, prasidėjo naujas Lietuvos sporto raidos etapas.

Didžiulį impulsą Lietuvos sportiniam gyvenimui davė 1988-aisiais gruodžio 11 dieną atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kurio prezidentu buvo išrinktas A.Poviliūnas. LTOK siekė spartinti Lietuvos sporto reorganizavimą, ėmė rūpintis didžiojo sporto problemomis. Kūno kultūros ir sporto komitetas paskelbė, kad pasirengęs suteikti sporto šakų federacijoms savarankiškumą, bendradarbiauti su jomis sutarčių pagrindu, tačiau nemažai federacijų dar nebuvo pasirengusios dirbti naujomis sąlygomis.

Lietuvos sporto organizacijos, jų vadovai ir kiti specialistai, formaliai vykdydami oficialiąją politiką, sugebėjo tuo pat metu įgyvendinti ir tikrai savitą sporto politiką, atitinkančią Lietuvos interesus. Todėl tarybinio režimo sąlygomis Lietuvos sportas ne smuko, o Lietuvos sportininkai tarptautinėse arenose pasiekė daug reikšmingų pergalių. Neabejotinai teigiamas buvo to meto valstybinių sporto organizacijų vadovų V.Ostrausko, A.Balčiūno, Z.Motiekaičio, sporto draugijų vadovų J.Litvino, R.Ragelio, A.Dauguviečio, V.Strikaičio, V.Slanksnio, V.Želvio, V.Nėniaus, ilgamečių sporto federacijų pirmininkų P.Eigmino, H.Jackevičiaus, K.Kalinausko, J.Nainio, Č.Norkaus, H.Puskunigio, V.Rupo, atkurtojo LTOK prezidento A.Poviliūno ir kitų indėlis į Lietuvos sporto politikos formavimą ir įgyvendinimą.

Visi prisidėjo prie plėtros

– Čia tarsi egzamino klausimas – ar galite išvardyti savo pirmtakus, kurie vadovavo valstybinei sporto institucijai?

– Visų gal ir negalėčiau išvardyti, nors pabandykime. Prisiminkime pradžią, 1932-uosius. Vytautas Augustauskas buvo didis žmogus, sugebėjęs plačiau žvelgti į Lietuvos sporto sąjūdį. Kuo jis buvo geras? Pradėjo vystytis klubai, vėliau būrėsi į sąjungas, asociacijas. Taip kūrėsi tikrasis sportas tarpukario Lietuvoje. Tada buvo pareikšta, kad reikia valstybinio reguliavimo, reikia tobulinti kvalifikaciją, tiems procesams reikia ir didesnės valstybinės paramos. Įkūrus Kūno kultūros aukštuosius rūmus iš dalies prasidėjo valstybinis sporto reguliavimas ir sportas įgijo ne vien mėgėjišką lygmenį.

Jau po karo valstybinei sporto institucijai vadovavo Aleksejus Šimanas, Aleksandras Gudanovičius. Vienas iš didžiųjų ir, ko gero, ilgiausiai dirbęs sporto vadovų – Zigmantas Motiekaitis. Jis sportininkų rengimo modelį buvo ištobulinęs pagal tas sąlygas ir galimybes iki beveik universalios struktūros. Tai rodo, kad jų darbo rezultatas 1988 metais – daug medalių iškovota per Seulo olimpines žaidynes. Tai rodo, kad buvo atliktas sunkus ir sudėtingas darbas, maksimaliai išspausta iš tos situacijos. Svarbiausia – buvo sutelkti rimti treneriai ir organizuotas finansavimas. Visa tai buvo kaip bazė, nuo kurios pradėjome 1990 metais. Šį etapą teko man vadovauti. Buvo labai sudėtinga, padariau nemažai klaidų. Ne mažiau svarbus periodas buvo, kai vadovavo Vytas Nėnius. Tada vyko įstatyminės bazės kūrimas, varžybų sistemos tobulinimas, pasaulio lietuvių žaidynės, Baltijos jūros šalių žaidynės, tautinė olimpiada. Dar prisidėjo 1995-ųjų sporto įstatymas. Šis etapas buvo labai svarbus.

Kitas etapas, kai atėjo Rimas Kurtinaitis – meistriškumo tobulinimo, pasirengimo olimpinėms žaidynėms programų kūrimas, sporto visiems programų kūrimas. Kai vėl į departamento postą grįžo V.Nėnius, buvo pradėta įgyvendinti sporto bazių renovacijos programa, kuri ligi tol buvo menka. Šioje vietoje mes buvome ir toliau liekame labiausiai atsilikę tarp Baltijos valstybių. Pastarasis etapas, kai aš vadovauju KKSD, svarbus tuo, kad į tas programas, kurios jau veikia, toliau gilinamasi, jos plečiamos. Mes dar akcentuojame sporto visiems programą – mokinių fizinį aktyvumą, gyventojų sveikatingumą, rekreaciją ir kitus dalykus. Europos struktūriniai fondai leidžia plėsti šias ribas.

Tad dabar matyti, jog kiekvienas, vadovavęs tam tikrą etapą, yra daug prisidėjęs prie mūsų sporto sistemos.

Reikia užimti žmones

– Kokiais pavyzdžiais galite iliustruoti nuveiktą sporto institucijos darbą?

– Jau atsiranda investuotojų. Privatus kapitalas į sporto objektus jau investavo per 150 milijonų. Tai pirmas žingsnis, rodantis, jog ta sritis yra svarbi žmonėms, ir kad ši sportinė paslauga – treniruoklių salė, baseinai – yra jiems patraukli. Žmonės jau dalyvauja ne kaip žiūrovai, bet kaip sveikatos puoselėtojai.

Jei kalbėtume apie objektus, kuriuos turėtume šiaip ar taip matyti – prioritetą skirtume 2O11 metų Europos vyrų krepšinio čempionatui Lietuvoje. Penki didieji miestai turi turėti sporto rūmus. Tai gera valstybės investicija ne tik į tų miestų plėtrą, kultūrinių ir sportinių sąlygų sudarymą. Pradeda judėti Vilniaus centrinio stadiono statybos reikalai. Jei valstybė neturi nacionalinio stadiono, tai nėra geras rodiklis.

Kuo Lietuva gali didžiuotis? Mes turime puikią gamtą, gebame gerai organizuoti įvairaus pobūdžio renginius. Jei mes sugebame pritraukti sporto varžybas, kurios yra įdomios Europos gyventojams, tada reikia spręsti daug klausimų: turizmas, turistų šalyje paliekami pinigai, galimybė bent kiek tuos pinigus panaudoti ne tik varžyboms organizuoti, bet ir infrastruktūrai kurti, specialistams mokyti. Ateina kitas etapas, kitos investicijos, kurios turėtų būti skirtos
įvairiausiems pasaulio čempionatams, žaidynėms. Tai būtų kitoks aktyvumas, pritraukiantis į Lietuvą aukštesnio lygio didesnius renginius.

Kiekviename regione ar rajono centre reikia sudaryti sąlygas vaikams sportuoti. Mūsų tikslas – turėti stiprius sporto centrus rajonuose. Pirmiausia – stadionus su visomis paslaugomis, universalias sporto sales, plaukimo baseinus, aikštynus. Iki šio etapo dar neatėjome, bet strategiškai jį jai galima matyti.

Perspektyvinis projektas – aukštųjų mokyklų sporto bazė, universitetinio sporto plėtra. Svarbiausia, kad studentams būtų sudarytos sąlygos ir jie taptų atramos tašku pereinant iš mėgėjiško sporto į profesionalųjį. Tai materialioji dalis, kuri labiausiai juntama.

Kalbant apie kitus projektus, Europos Sąjunga, patvirtinusi Baltąją knygą, kurioje numatytas sąlygų sudarymas ir įvairių programų skyrimas fiziniam aktyvumui ir sveikatingumui. Vasaros užimtumo programa – kiek mes per sportą galime pritraukti vaikų. Taip pat yra mokinių olimpinis festivalis, kuriame šiais metais dalyvavo 250 tūkst. mokinių. Tai besiplečiantis dalykas. Taip pat dirbtinės dangos sporto aikštelių renovacijos klausimai, mat KKSD kasmet įrengia apie 20 aikštelių. Lietuvoje anksti pavasarį dar šlapia, o rudenį – jau šlapia, ir mokyklų stadionai reikalauja daug didesnio dėmesio.

Pereiname prie kito projekto – seniūnijų žaidynių. Kaime sporto objektų labai nedaug. Negalima pamiršti ir neįgaliųjų sporto. Bandysime siūlyti ir skirti lėšų neįgaliųjų žaidynėms. Kol kas iš bendro skaičiaus sportuoja tik keturi proc. neįgaliųjų. Situacija nepatenkinama.

Kitąmet turėtų vykti Lietuvos studentų žaidynės. Ir ne meistriškumui, o fiziniam aktyvumui – kad kuo daugiau studentų įtrauktume į šias žaidynes.

Vadovaudamiesi Baltąja knyga suteikiame galimybes sportuoti visiems, kurie norėtų.

Žinoma, negalima pamiršti ir didelio meistriškumo varžybų. Varžybų skaičius kasmet išauga 15 procentų. Valstybės biudžetas jau neišgali finansuoti viso sporto. Bet prioritetas lieka olimpinėms sporto šakoms, pasirengimo olimpinėms žaidynėms ir medalių iškovojimo per olimpines žaidynes.

Tai rodo ne tik sporto plėtrą, bet ir tam tikrą valstybės požiūrį į šią socialinę sritį.

Pagal sportinių renginių gausą mes nespėjame žengti koja kojon. Į Lietuvą sportininkai kasmet parveža apie 240 medalių iš įvairių sporto šakų. Tai labai daug. Iš Baltijos valstybių Lietuva visas kitas šalis lenkia gal du kartus.

Tai rodo, kad mūsų žmonės nesnaudžia ir, turėdami ar neturėdami paramos, siekia medalių.

Žino būdus projektams įgyvendinti

– Kokią vietą KKSD užima valstybės gyvenime?

– Valstybės kūrimas vyko sunkiai. Tada buvo kiti prioritetai, ir sportas nebuvo nei labai svarbus, nei aktualus. Dabar mūsų šalį sukrečia krepšinis ir nacionalinės futbolo rinktinės dalyvavimas atrankos varžybose į Europos ar pasaulio čempionatus. Pagrindinis akcentas bus 2011 metais, kai mūsų šalyje vyks Europos vyrų krepšinio čempionatas. Tai būtų valstybinės reikšmės įvykis, galima būtų palyginti su pirmąja Lietuvos tautine olimpiada 1938 metais.

Dabar, kai pagrindiniai valstybės reikalai sutvarkyti, pradedame rūpintis gyventojų užimtumu, laisvalaikiu. Kitaip tariant – kūno kultūra ir sportu. Sportas gali išjudinti gyventojus, ir tai jau daro. Todėl mums svarbu baigti reguliuoti įstatyminę bazę. Kūno kultūros ir sporto įstatymas Seime laukia savo eilės, jau baigiama jį derinti. Ir tada tolydžio pradėsime plėtoti vieną kūno kultūros ir sporto liniją.

– Jei jums reikėtų palikti šį postą, kokius savo svarbiausius darbus išvardytumėte būsimajam KKSD vadovui?

– Aš jam pasakyčiau būdus, kaip įvykdyti numatytą programą. Tai būtų patarimas, kaip lengviausiu būdu tai pasiekti. Šiandien šiuos būdus aš jau žinau.

Reikia turėti gerą komandą ir gerus specialistus. Įstatyminė bazė turi būti aukštesnė visiems sporto subjektams. Be to, reikia išlaikyti gerus santykius su vyriausybinėmis institucijomis, kurios yra partnerės sprendžiant svarbiausius klausimus. Geri santykiai su savivaldos institucijomis ir federacijomis. Be to, tas žmogus turėtų būti nusiteikęs priimti kritiką ir atsakyti už savo darbus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Sportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.