Nevengiantys pasigirti, kad jų valdoma Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tampa vakarietiškais metodais dirbančia ir nuo politikų bei verslo interesų nepriklausančia įstaiga, VMI vadovai aukštyn kelia skiauterę, kurios neturi. Apie kokį nepriklausymą ar vakarietiškus metodus gali kalbėti VMI viršūnėlė, jei dauguma vadovų atėjo mįslingais keliais, beveik nė vienas neturi ne tik mokesčių administravimo patirties, bet ir būtino išsilavinimo bei žinių? O sėdėdami prie šalies mokesčių surinkimo pulto dar ir užsiima privačiu verslu bei VMI pavaldžioje inspekcijoje įdarbina savo giminaites. VMI virto ne šiuolaikine europietiška institucija, kaip bandė teigti premjeras Gediminas Kirkilas, o tikru viduramžišku nepotizmo bastionu.
Mažai kas žino, kad 2005-2006 metais formuojant naująją VMI vadovų komandą, susidedančią iš viršininko ir penkių pavaduotojų, tuo pat metu naujais, išimtinai moteriškosios lyties kadrais buvo papildoma tiesiogiai nuo VMI priklausanti Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija (AVMI).
Jokios mokesčių administravimo patirties iki tol neturėjęs Saulius Trečekauskas į VMI pavaduotojo kėdę įšoko tiesiai iš Zigmo Balčyčio padėjėjo posto. Prieš tai jis dirbo teisininku, o dar anksčiau – barmenu bei vairuotoju EBSW liūdniausiai pagarsėjusioje, masiškai Lietuvos žmones apiplėšinėjusioje Kauno holdingo kompanijoje. Gal indėlių rinkimas iš gyventojų panašus į mokesčių rinkimą? Internete užsiminta, kad būdamas vairuotoju S.Trečekauskas vežiojo patį Gintarą Petriką, neseniai iš JAV sugrąžintą į Lietuvą.
Pirma S.Trečekausko mokesčių sistemoje įsidarbino Aurelija Trečekauskienė, Vilniaus apskrities VMI skyriaus vyriausiąja specialiste tapusi 2005 metų lapkričio 21-ąją, kai S.Trečekauskas dirbo Finansų ministro padėjėju. Moteris į darbą priimta turėdama itin retą finansų sričiai išsilavinimą – ji yra baigusi Lietuvos valstybinę konservatoriją ir buhalterinės apskaitos kursus Klaipėdos universitete. Esant tokio finansinio išsilavinimo sunkoka būtų rasti netgi eilinės buhalterės darbą, tačiau A.Trečekauskienei, vos atvykusiai iš Klaipėdos į Vilnių, pasisekė įsidarbinti prestižinėje valstybinėje įmonėje.
Asta Daugirdienė, kito VMI pavaduotojo žmona, Vilniaus universitete įgijusi matematikės specialybę, Vilniaus AVMI taip pat pradėjo dirbti anksčiau, nei jos vyras šoktelėjo karjeros laiptais. A.Daugirdienė tame pačiame skyriuje, kaip ir A.Trečekauskienė, dirba nuo 2005 metų spalio 10-osios. Jos vyras Dainius Daugirda buvo teisininkas toje pačioje inspekcijoje. Po kelių mėnesių D.Daugirda tapo Vilniaus AVMI Vilniaus skyriaus vedėju, o dar po pusmečio – VMI viršininko pavaduotoju. Būdamas Vilniaus skyriaus vedėju D.Daugirda į darbą priėmė savo giminaitę Alę Glodenienę.
O štai VMI viršininko Modesto Kaseliausko neįtarsi perdėtu rūpinimusi giminaičiais. Galbūt dėl to, kad jis nevedęs. O jei ir pasirūpino kieno nors karjera, tai savo draugo, bendraamžio ir bendrakursio Dariaus Alinsko. Kaip ir viršininkas viengungis D.Alinskas paskui M.Kaseliauską atkeliavo iš Šiaulių, kur dirbo prokuratūroje prokuroru. Kartu su M.Kaseliausku M.Romerio universitete teisę baigęs D.Alinskas Vilniuje iškart tapo VMI viršininko pavaduotoju.
Ar ne keista, kai žmonės, pasirūpinę, kad net tik jie, bet ir jų giminaičiai rastų darbą valstybinėje įmonėje, pradeda skelbti esantys visiškai nepriklausomi ir dirba vakarietiškai? Vargu ar Vakaruose būtų toleruojamas toks giminaičių tinklas vienoje paprastoje valstybinė įmonėje, o čia – pati Valstybinė mokesčių inspekcija. Bet tai M.Kaseliausko valdomoje VMI – dar ne pats skandalingiausias faktas.
EBSW patirtis
EBSW įgyta patirtis S.Trečekauskui pravertė ir Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. VMI viršininko pavaduotojo užmojai prilygsta Kauno holdingo kompanijos užmojams. Pradėjęs dirbti VMI vienu vadovų 2006 metų birželį, per nepilnus pusantrų metų S.Trečekauskas nuveikė begalę darbų. Nuo 2004 metų jis puoselėjo grandiozinį sumanymą – Klaipėdos priemiestyje Melnragėje netoli jūros pastatyti 38 aukštų viešbutį, kurio aukštis siektų 110 metrų ar net daugiau.
Bėda ta, kad viešbutis turėjo išdygti pernelyg mažame 40 arų sklype, priklausančiame Sauliui Trečekauskui, Vytautui Pranui Trečekauskui, Teresei Aldonai Trečekauskienei, Aurelijai Trečekauskienei ir Pranui Vimeriui. Netgi nugriovus čia stovinčią sodybą vietos tokiam didžiuliam viešbučiui neužtektų. Nepadėjo ir 4 arai, kuriuos sodybos savininkai prisidūrė iš valstybinės žemės, kuri neva dirvonavo greta sodybos ir niekam kitam nebuvo reikalinga.
Taigi trim metams projektas įstrigo. Tam, kad iškiltų viešbutis, reikia dar beveik pusės hektaro. Ir ne bet kur, o Melnragėje, kur sklypų kainos gali konkuruoti nebent su Vilniaus.
O 2007 metais, kai S.Trečekauskas apsiprato su VMI viršininko pavaduotojo postu, projektas pradėtas stebėtinai sėkmingai įgyvendinti.
Pusė hektaro valstybinės žemės, į kurią pretenduoja S.Trečekauskas, atrodo, niekam daugiau ir nerūpi. Tad 2007 metų gegužės 29-ąją Klaipėdos apskrities viršininko administracija sutiko, kad būtų rengiamas detaliojo plano žemės sklypo Kopų gatvėje 69 a Klaipėdoje projektas, kurio tikslas – „didinamas esamas žemės sklypas greta esančios laisvos valstybinio fondo žemės sąskaita”.
Tų pačių metų birželio 13-ąją Klaipėdos savivaldybės administratorius Aloyzas Každailevičius, net nepasitaręs su meru, pasirašė įsakymą, kad Kopų g. 69 a ir gretimų teritorijų detaliojo planavimo organizatorius yra Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius.
Taip iš dokumentų išnyko ir S.Trečekausko pavardė, jis liko tik detaliojo plano finansuotoju.
Sklandžiai klostęsi reikalai stabtelėjo, kai pateko į Klaipėdos tarybos teritorijų planavimo komitetą. Tarybos nariai net žagtelėjo pamatę, kad Melnragę ketinama paversti vieno pastato gyvenviete. Iki šiol paplūdimiais garsėjusioje Melnragėje nebuvo aukštesnių nei 3 aukštų individualių namų. Vienintelė išimtis – vadinamasis Palšmito 8 aukštų namas, veik dešimtmetį bjaurojęs pakrantę. Neseniai šis namas po daugelio metų bylinėjimosi nugriautas.
„Sklypo Kopų gatvėje savininkas jau vieną kartą pasinaudojo valstybės nustatyta tvarka, kad prie savo sklypo galima prisijungti dar dalį valstybinės žemės, – papasakojo komiteto narys Artūras Šulcas. – Norėdami pastatyti viešbutį jie turėtų dar prisijungti žemės vos ne tiek, kiek turi. Mes negalėjome priimti sprendimo vien dėl šitų dalykų. Be to, komitete niekas nežino, kaip statybos atsilieps gyvenvietei. Tokio didžiulio objekto atsiradimas yra vertintinas tiek gamtosauginiu požiūriu, tiek urbanistiniu. Reikia įvertinti, kaip jis paveiks viso miesto gyvenimą, jo socialinę sferą, transporto srautus.”
Besirūpindama gigantiško viešbučio reikalais, M.Kaseliausko dešinioji ranka surado laiko ir kitokiam verslui. Per metus VMI viršininko pavaduotojas sudarė šešis privačius nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandorius, o tai nėra minutės darbas. Kad surastum pirkėjų, tenka vargti ne mėnesį ir ne du. Nebent derybas su pirkėjais palengvina ir pagreitina VMI autoritetas ar patikrinimas?
Galimas daiktas, kad po visų darbų, susijusių su privačia nuosavybe ir jos puoselėjimu bei dauginimu, S.Trečekauskui dar liko laiko vadovauti jam priskirtam VMI barui. Nors abejotina, ar tokią aktyvią verslininko, podraug užimančiu aukštas pareigas valstybinėje įmonėje, veiklą toleruotų Vakarų šalys, į kurias, kaip skelbia M.Kaseliauskas, lygiuojasi VMI.
Mokesčių grobstytojams – ramybė
Neseniai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė, kad po ilgai trukusio operatyvinio tyrimo atskleidė 18 asmenų grupuotę, įtariamą tuo, kad sukčiaudama ir klastodama dokumentus pasisavino daugiau nei 1,7 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio. Organizuotoje grupėje veikę asmenys, klastodami ir naudodamiesi realiai jokios veiklos nevykdančių Kaune registruotų uždarųjų akcinių bendrovių buhalterinės apskaitos bei kitais dokumentais, įvairiems Lietuvos Respublikos ūkio subjektams įformino apskaitoje realiai neįvykusias ūkines operacijas apie tariamą statybinių prekių pirkimą. Pelningai dirbančios bendrovės pervesdavo pinigus už neva įvykusius sandorius minėtoms bendrovėms.
Ar FNTT šioje operacijoje realizavo VMI pateiktą medžiagą, ar dirbo savo kanalais? LŽ duomenimis – tai FNTT operatyvininkų nuopelnas. Kodėl tokiu atveju mokesčių inspekcijos nepastebėjo, kas vyksta? AR VMI apskritai kontroliuoja PVM mokėtojus?
Kitas nusikaltimas, kurį taip pat atskleidė FNTT – prašymų pervesti paramai 2 proc. pajamų mokesčio klastojimo schema. FNTT Klaipėdos apskrities skyriaus pareigūnai, bendradarbiaudami su Klaipėdos AVMI, gavo duomenų, kad įtariamieji, pasinaudoję įvairių asmenų anketiniais duomenimis, užpildydavo ir pasirašydavo deklaracijų formas FR0512, kaip paramos gavėją nurodydami savo įkurtą asociaciją „Ludtas”.
FNTT pranešime spaudai buvo nurodyta, kad Lietuvoje tokia schema atskleista pirmą kartą. Matyt, tarnyba nebuvo informuota, kad Marijampolės apskrities VMI dar 2006 metais nustatė, jog viešoji įstaiga „Verslo angelas” už tai, kad užpildydavo gyventojams deklaracijas, neteisėtai paprašydavo įstaigai pervesti 2 proc. pajamų mokesčio.
„Gyventojai, kreipdamiesi pagalbos į „Verslo angelą” dėl pajamų mokesčio deklaracijų užpildymo, neturėjo pasirinkimo, jie buvo priversti 2 proc. savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio skirti įstaigai kaip atlygį, – nustatė Marijampolės AVMI. – Atsižvelgiant į gyventojų pateiktus paaiškinimus darytina išvada, kad dauguma gyventojų neturėjo tikslo ar noro 2 proc. nuo jų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio skirti įstaigai.”
Kodėl šis patikrinimas, galėjęs užkirsti kelią kitiems grobstytojams, tyliai užgeso – LŽ nežinoma. Galbūt tai galėtų paaiškinti VMI viršininkas M.Kaseliauskas, kuris šią savaitę nerado laiko susitikti su LŽ. Matyt, buvo labai užsiėmęs duodamas interviu kitiems žurnalistams, apie VMI rašantiems tik gerai arba nieko.