Baltijos jūrai reikia pagalbos, teigia aplinkosaugininkai, mokslininkai, verslininkai

Į Baltijos krantus kartu su gintaro gabalėliais išmetami dvokiantys teršalai signalizuoja apie mirštančio jūros vandens pavojų. Kaip išsaugoti Baltijos jūrą ateities kartoms, trečiadienį „Vanagupės” viešbutyje tarptautinėje konferencijoje diskutuos Baltijos komercinių, keleivinių ir žvejybos uostų, mokslo, regioninių ir valstybinių įstaigų bei nevyriausybinių Europos Sąjungos organizacijų atstovai.

Baltijos dugnas nusėtas nuo Antrojo pasaulinio karo likusiomis laivų nuolaužomis, minomis, yrančiomis cheminio ginklo pakuotėmis su nuodingo iprito užtaisu. Įvairias žemės ūkio, buities ir pramonines šiukšles bei nuotekas į jūrą plukdo arti 200 įtekančių upių. Į vandenį patenkantys teršalai „dusina” vandenį ir kelia grėsmę visai ekologinei jūros sistemai.

Baltiją su Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynu sieja tik keli seklūs kanalai, todėl jūros vanduo pasikeičia tik kas 25-30 metų. Per tokį ilgą laiką negalėdami niekur ištrūkti sunkiųjų metalų ir cheminiai junginiai kaupiasi jūros dugno augaluose ir gyvuose organizmuose, o per mitybos grandinę pasiekia ir žmogų. Žvejų jau nebestebina vis dažniau į tinklus patenkančios mutavusios žuvys. Akivaizdžiai nyksta jūrinės menkės ir lašišos.

Konferencijos darbo grupėse Švedijos, Danijos, Norvegijos ir Lietuvos specialistai, mokslininkai bei politikos formuotojai dalinsis savo tyrimais ir patirtimi dėl efektyviausių taršos prevencijos būdų, efektyvių jūros valymo priemonių, cheminio ginklo utilizavimo būdų. Švedijos Chalmerso technologijų universiteto atstovas pristatys ekologiškos laivininkystės idėją ir praktines galimybes. Konferencijoje dalyvaus ir pasaulio ultratriatlono čempionas Vidmantas Urbonas, kuris, atkreipdamas visuomenės dėmesį į Baltijos ekologines problemas, šią vasarą perplaukė jūrą.

Konferenciją „Baltijos jūra – ateities kartoms” organizuoja tarptautinis Europos Sąjungos remiamas projektas „Baltijos jūros brizas” (Baltic SeaBreeze), kuriame bendradarbiauja 34 organizacijos iš 10 šalių: Danijos, Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Rusijos, Vokietijos, Norvegijos, Lenkijos ir Lietuvos

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.