Pakaunės savanorių maištas suskaldė ne tik visuomenę bei politikus, bet ir dokumentinio filmo apie 1993 metų įvykius kūrėjus.
Kaip rašo dienraštis „Kauno diena”, iki šiol nėra vieningos nuomonės, kaip vadinti iš tarnybos į mišką su ginklais pasitraukusius savanorius. Vieni juos laiko didvyriais, kiti – užsienio specialiųjų tarnybų interesus gynusiais lietuviais.
Susikirto ir dokumentinio filmo „Visa tiesa apie savanorių „maištą” autoriai. Filmas turėjo atskleisti dar nežinomas keturiolikos metų senumo įvykių versijas, tačiau vienas filmo autorių Gintaras Visockas pareiškė, kad nesutinka, jog kūrinys būtų platinamas.
Jo bendražygiai jau mėnesį pardavinėjafilmo įrašus, o G.Visockas tikina jau pradėjęs rengti dokumentus dėl teisminio kolegų persekiojimo.
Filmą „Visa tiesa apie savanorių „maištą” kūrė trys žmonės – G.Visockas, režisierius Jaras Valiukėnas ir antrasis scenarijaus autorius Kęstutis Kaminskas.
„Manau, šis darbas – didelė nesėkmė. Tai akivaizdus pavyzdys, kaip neturėtų būti kuriami dokumentiniai filmai. Darbo metu nei režisierius, nei antrasis scenarijaus autorius nesilaikė susitarimo visus ginčus spręsti tik suradus visiems priimtiną variantą, nekreipė dėmesio į mano pastabas, ignoravo visus mano reikalavimus”, – „Kauno dienai” argumentus dėstė G.Visockas.
Jam pasirodė nepriimtina ir prasta vaizdo kokybė, ir praleistos svarbios detalės.
Kitas trūkumas, G.Visocko nuomone, kad filme nieko nepasakojama ir apie kitus to meto įvykius: tik per stebuklą nekilusį savanorių ir rusų armijos ginkluotą konfliktą. Filme turėjo būti įvardyti žmonės, siekę kraujo praliejimo.
„Mes nesiekėme parodyti, kad Juras Abromavičius ar kai kurie savanoriai galėjo būti blogi ar tarnauti Rusijai. Iš daugelio po kelias valandas užsitęsusių interviu panaudota tik po keliolika sekundžių. Vietoj to kalba žmonės, kurie su šiais įvykiais neturėjo nieko bendro. Žiūrovas tikrai nesupras, ką mes norime pasakyti. Vietoj analitinio filmo mano kolegos visuomenei mėgina parduoti visišką jovalą, kurio autoriumi aš negaliu prisistatyti”, – konstatavo scenarijaus autorius.
Tuo metu K.Kaminskas teigė nebežinantis, kaip elgtis, nes, jo manymu, buvęs kolega pradėjo neaiškius, tik jam pačiam suprantamus, žaidimus.
„Situacija kvaila. Filmas baigtas jau rugpjūčio pabaigoje. G.Visockas dalyvavo kūrybiniame procese. Jam mes davėme 250 kompaktinių plokštelių su įrašais. Prabėgus mėnesiui nuo platinimo pradžios G.Visockas pareiškė, kad kūrinio kokybe nepatenkintas ir platinti neleis”, – pasakojo K.Kaminskas.
Scenarijaus bendraautoris atmeta ir kaltinimus dėl kūrinio kokybės. Jo nuomone, nors vaizdai ne tokie žavūs, kaip filmuoti Holivudo studijose, tačiau filmas skirtas specifiniam žiūrovui, todėl kokybės užtenka.
Anot G.Visocko, mintis apie savanorių maištą ir J.Abromavičiaus žūtį sukurti dokumentinį filmą kilo tuomet, kai šiais metais Seimo komisija parengė ataskaitą, kurioje, pasak jo, to įvykio dalyvių nuomonė ignoruojama
Trys autoriai sutarties dėl bendro darbo nepasirašė. Planavo tai padaryti, kai filmas bus baigtas ir kūrinį, įrašytą į kompaktines plokšteles,reikės pardavinėti prekybose centruose bei knygynuose.
„Norėjau atskleisti savanorių „maišto” istoriją, tačiau mano bendraautoriai vietoj to filme mieliau parodė savo pažįstamų samprotavimus apie šiandieninę situaciją Lietuvoje. Žiūrovui pateikta mišrainė apie viską, tik ne apie pakaunės įvykius”, – sakė G.Visockas.
Filmo bendraautorius tikina, kad vos pamatęs filmą, iš karto pareiškė, kad kūrinį reikia išmesti į šiukšlių kibirą ir darbą pradėti iš naujo. Kolegos su tokiu požiūriu nesutiko ir, kaip teigia G.Visockas, filmą, kurio anotacijoje jis įvardytas kaip scenarijaus autorius, pradėjo pardavinėti.
„G.Visockas dirbo kitą darbą ir iš to valgė duoną. Mes su režisieriumi tris mėnesius prie filmo plušome kiekvieną dieną ir dabar visą šį darbą išmesti į šiukšlių kibirą būtų kvaila”, – atsikirto K.Kaminskas.