Dažnas kaunietis svarsto, kodėl vienoje brangiausių miesto vietų stovi Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų bendrabučiai. Idėja pritaikyti šią teritoriją komercinei statybai tarp verslininkų sklando jau seniai. Tačiau KTU vadovai neigia, kad ji galėtų būti įgyvendinta artimiausiu metu.
LŽ kalbintas KTU rektorius Raimundas Šiaučiūnas teigė, kad minėta kažkieno svajonė neturi realaus pagrindo. „Galiu patvirtinti, kad toks klausimas nėra svarstomas jokiu lygmeniu. Net jei teoriškai būtų galima taip pasielgti, kur dėtume studentus? Statyti naujų pastatų nėra kur, studentų miestelyje vietos rastųsi tik aukštųjų technologijų pastatui”, – tikino profesorius R.Šiaučiūnas. Jo teigimu, dabar, kai realiai dar neveikia Mainų įstatymas, negalima daryti jokių žingsnių ir sprendimų.
Apie permainas dar negalvoja
Šiuo metu KTU turi 11 bendrabučių, beveik visi jie yra vadinamajame studentų miestelyje, šalia mokomųjų korpusų. Trys seniausieji, skaičiuojantys šeštą dešimtmetį, įsikūrę teritorijoje greta šimtamečio Ąžuolyno. Nors KTU mėgina savo jėgomis remontuoti ar renovuoti bendrabučius, jų bendras vaizdas apgailėtinas.
Pasak KTU bendrabučių valdytojo Valdo Masiliūno, visų bendrabučių kapitaliniam remontui reikėtų ne mažiau kaip 60 mln. litų. „Jei apibūdinti situaciją reikėtų labai konkrečiai, pasakyčiau, kad mes tik lopome skyles, o problemų nesprendžiame. Vydūno alėjoje esančiuose bendrabučiuose reikia keisti visus vamzdynus, elektros tinklą, tačiau lėšų nėra. Vieną bendrabutį Gričiupio gatvėje renovuojame nuo 1994 metų”, – pasakojo V.Masiliūnas.
Akivaizdu, kad vienaip ar kitaip problemas reikės spręsti artimiausiu metu. Tačiau šiandien realiai kalbėti apie permainas negalima vien todėl, kad mokymo įstaigos negali laisvai disponuoti savo valdomu turtu, net imti paskolų. Padėtį galėtų pakeisti tik naujasis aukštojo mokslo įstatymas.
Patraukli vieta
LŽ kalbinti nekilnojamojo turto ekspertai įsitikinę, kad rinkoje atsiradus tokiam siūlymui norinčiųjų įsigyti bendrabučių kompleksą būtų daug. Tačiau visi specialistai pabrėžė, kad toks projektas būtų įkandamas tik keliems „rykliams”.
Šioje Žaliakalnio vietoje vieno aro kaina – mažiausiai 70 tūkst. litų, o jei čia būtų statomi daugiabučiai, ji dar labiau pakiltų. Ekspertai pabrėžė ir didžiausią šios vietos minusą – triukšmingumą, mat eismas siaura Vydūno alėja pastaruoju metu labai suintensyvėjęs, čia važiuoja daug visuomeninio transporto.
Studentai neprieštarautų
Ar patys KTU studentai būtų pasirengę atsisveikinti su savo bendrabučiais? Pasak LŽ kalbinto KTU studentų atstovybės prezidento Skirmanto Bajoro, viską parodyti turėtų skaičiai. „Nemanau, kad bendrabučių pardavimas šiandien būtų realus. Pernelyg sudėtingos procedūros, nėra įstatymų bazės. Tačiau jei ekonomiškai panašus sandoris būtų naudingas, kodėl gi ne? Svarbu, kad gautos sumos pakaktų naujiems projektams įgyvendinti. Pastatyti kelis naujus bendrabučių korpusus tikrai būtų geriau, nei metų metus renovuoti senuosius. Tai tiesiog neekonomiška”, – mintimis dalijosi S.Bajoras. Jis džiaugėsi, kad šiemet KTU studentai neturi didelių sunkumų dėl vietų bendrabučiuose. Nors dauguma jų anaiptol nėra komfortiški, bet bent jau įkandami besimokantiesiems.
Greta gyvenantys žmonės neprieštarautų, jei studentų bendrabučių neliktų. „Išties keista, kad viename brangiausių miesto rajonų, aplink privačias ir dažnai prestižines valdas, taip neekonomiškai apgyvendinami studentai. Ši teritorija prastai prižiūrima, pastatai seni. Keista, kad aukštosios mokyklos skundžiasi dėl lėšų stygiaus, o pačios gyvena neskaičiuodamos pinigų”, – mintimis dalijosi šalia bendrabučių jau kelis dešimtmečius gyvenanti moteris.
Kiti gyventojai tvirtino, kad šiaip jau triukšmingi studentai nėra labai mėgstami kaimynai, tad solidžias pajamas gaunantys žmonės čia būtų labiau pageidaujami.
Galėjo stovėti bažnyčia
Iki 1940 metų visuose Žaliakalnio rajono sklypuose, išskyrus kelis, buvo pastatyti gyvenamieji namai, ši teritorija tapo itin patraukli laikinosios sostinės inteligentijai. Aiškios paskirties neturėjo tik teritorija, esanti tarp Gėlių rato ir Vydūno alėjos. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje architektas Antanas Jokimas siūlė čia statyti Prisikėlimo bažnyčią, tačiau šiai minčiai nebuvo pritarta, sklypas liko tuščias. Vėliau čia radosi Kauno politechnikos instituto (dabar KTU) bendrabučių kompleksas.