Sunkiai prisiviliojęs pigių skrydžių bendroves, Kaunas turistų srautą gali lengva ranka perduoti sostinei
Užmojai Kauno centre rekonstruoti „Respubliką” didžiųjų viešbučių savininkams nekelia entuziazmo. Konkurentas, pasak jų, gali sužlugdyti verslą.
Juolab kad ir neturėdami kuo užsiimti užsieniečiai nakvynės mieliau ieško Vilniuje, o dar daugiau turistų sostinė prisivilioja išnaudodama dvimiesčio idėją. „Kauno dienos” surengta apskritojo stalo diskusija atskleidė apgailėtiną Kauno, kaip turistinio centro, perspektyvą, jei miestas neturės aiškios turizmo strategijos.
Vengia nakvoti Kaune
– Pastaruosius trejus metus Kauno viešbučiuose nakvojo vis daugiau svečių: 2002 m. – 49 858, 2003 m. – 58 175, o pernai – 74 400. Ar mieste jaučiamas viešbučių trūkumas?
Sigitas SIDARAVIČIUS, Kauno regiono turizmo ir informacijos centro (TIC) direktorius:
– Kaune viešbučių lyg ir pakanka, bet stinga pigesnių, ekonominės klasės viešbučių. Jie tarp keliautojų yra populiariausi.
Dar iki Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionato likus maždaug dviem mėnesiams užsieniečiai pradėjo rezervuoti, viešbučiuose vietas, o didžiausia užklausimų lavina pasipylė prieš pat renginį. Tada galėjome pasiūlyti tik nakvynę pas privačius asmenis.
Nemažai turistų nukreipėme ir į atokiau nuo centro esančius viešbučius. Pavyzdžiui, motelį „Marios”. Kas antras lankytojas pas mus klausė, kur galėtų gauti bent kažkokią nakvynę. Turistams buvo nesvarbi jos kaina. Nusistebėję, kodėl miesto centre nėra ekonominės klasės viešbučio, žmonės nuspręsdavo pernakvoti Vilniuje.
Zigmantas DARGEVIČIUS, „Santakos viešbučio” generalinis direktorius:
– TIC nereikėtų kalbėti visų Kauno viešbučių vardu – tartum mes klestime. Sutartimis TIC įsipareigojo į viešbučius nukreipti turistus ir už tai jiems galėjome sumokėti komisinius. Žinote, kiek užsieniečių pernai TIC nukreipė į „Santakos viešbutį”? Nė vieno! Net per lengvosios atletikos čempionatą pas mus buvo laisvi 3-5 kambariai. Kam kalbėti, kad trūksta vietų?
Sigitas GODELIS, viešbučio „Takioji Neris” generalinis direktorius:
– Kaune tarpusavyje rimčiau konkuruoja 13 viešbučių, kuriuose yra apie 1400 lovų arba 822 kambariai. Tad net jei 8 000 TIC lankytojų apsinakvotų Kauno viešbučiuose, jie visu pajėgumu dirbtų tik penkias paras per metus! Likusias 360 parų viešbučiai stovėtų tušti.
Praėjusiais metais bendras viešbučių užimtumas siekė tik 25 proc., kai rentabilumo kritinė riba yra 32 proc.
Treti metai vadovauju „Takiajai Neriai” ir 2004-uosius laikau geriausiais metais. Juos baigėme su 5 000 Lt nuostoliu. Galėjome gauti apie 1 mln. Lt pelno, bet jei šių pinigų nebūtume skyrę remontui, po dvejų metų tektų „įdėti” 3 mln. Lt. Mūsų viešbutis užima apie 54 proc. Kauno rinkos, todėl iš esmės atspindime bendrą situaciją mieste. 2002 m. „Takiosios Neries” apkrovimas siekė 33,1 proc., 2003 m. – 33,5 proc., 2004 m. – 47,4.
Šiemet per septynis mėnesius turistų srautas sumažėjo 6 proc. iki 40,3 proc.
Taigi kalbos apie augantį turistų apgyvendinimą viešbučiuose visiškai nepagrįstos.
Situaciją geriausiai pakomentavo viena Anglijos turizmo bendrovė.
„Mūsų sirgaliams Kaune nėra ką veikti!” – taip sakė agentūros darbuotojai, kai paklausėme, kodėl anglai nenusipirko daugiau bilietų į „Kauno” ir „Liverpool” rungtynes. Į viešbutį jie užsuko tik pavalgyti. Įtaką tokiai nuomonei, matyt, padarė prieš kelerius metus mieste viešėję škotų sirgaliai. Jie Kauną pavadino miestu, kuriame nėra ką veikti.
„Respublika” bus stiprus konkurentas
– Karaliaus Mindaugo prospekte, šalia statomų „Akropolio” ir Sporto rūmų, UAB „Baltų žemės” valdo apleistą „Respublikos” viešbutį. Kokią įtaką „Respublika” padarytų Kauno rinkai, jei pavyktų viešbučiui rasti operatorių?
Paulius JARUŠEVIČIUS, UAB „Baltų žemės” valdybos pirmininkas:
– „Respublikoje” bus įrengta ne mažiau kaip 200 kambarių ir apartamentai po 70 kvadratinių metrų. Viešbutį atgaivinti – labai sudėtinga, bet tai padaryti 2007 m. yra realu. Juolab kad „Baltų žemės” nebus „Respublikos” operatorius. Būtent todėl surasti pirkėją ir patikėjome tarptautinei nekilnojamojo turto konsultavimo kompanijai „Colliers international”.
Į rinką įsijungus „Respublikai”, suprantama, konkurencija tarp viešbučių padidės. Susidomėjimas mūsų objektu – didžiulis. Jau gavome nemažai pasiūlymų, o vieną jų pateikė itin stambus tarptautinis viešbučių tinklas.
Bet kol kas nenorime pigiai parduoti pastato. Kol kas žemės kaina taip pat yra per maža.
Kalbate, kad Kaune nėra paklausos, bet pirmiausia reikėtų sukurti pasiūlą. Juolab kad ne visada iš pirmo karto miesto viešbučiuose man pavykdavo apgyvendinti verslo partnerius.
Mindaugas KULBOKAS, „Colliers international” Konsultavimo ir vertinimo departamento direktorius:
– Kol prie „Respublikos” nebus traukos centrų, operatorių surasti bus labai sudėtinga. Bet šio viešbučio atgimimas yra realus. Juolab kad netoli yra ir „Via Baltica” magistralė, patogus privažiavimas iki miesto centro.
Infrastruktūros sukūrimas prie viešbučio daro įtaką galimo operatoriaus apsisprendimui. Kol kas bandome ištirti rinką ir „Respublikos” savininkui padedame apsispręsti dėl viešbučio koncepcijos. Mūsų duomenimis, užimtumas Kauno viešbučiuose siekia 36-40 proc. „Respublika”, manau, pretenduos į 3-4 žvaigždučių viešbutį.
S.GODELIS:
– Verslininkai sveikintų „Respublikos” atgaivinimą, jei į objektą ir jo infrastruktūrą investuotų tik privatus kapitalas. Į projektą investavus lėšų Kauno miesto savivaldybei arba Europos Sąjungos fondams, bus sudėtinga tikėtis konkurencingų kainų. Viešbučio savininkui nereikės susigrąžinti investicijų ir jis suduos didelį smūgį likusiems miesto viešbučiams. Jei kainos „Respublikoje” bus mažiausios, tai, pavyzdžiui, „Takiajai Neriai” beliks užsidaryti. Juk Kauno viešbučiai laviruoja ties išgyvenimo riba. Gruodį patiriame apie 20 tūkst. Lt nuostolių. Viešbutis stovi tuščias, o juk jį reikia šildyti, išlaikyti personalą. Net per visą lengvosios atletikos čempionatą „Takiojoje Neryje”, „Metropolyje” ir „Žaliakalnio viešbutyje” buvo iš viso 20 laisvų kambarių. Pernai kainų vidurkis Kauno viešbučiuose siekė 70-180 Lt per parą. Miesto centre esantis „Metropolis” yra didžiausias ekonominės klasės viešbutis Kaune. Jame nakvynė kainuoja tik 35 Lt. Bet net tokiomis sąlygomis „Metropolio” užimtumas 2004-aisiais siekė 23 proc.
Šarūnas MERECKAS, viešbučio „Kaunas” direktorius:
– „Kaunas” yra verslo klasės viešbutis, todėl didesnių problemų neturime. Bet ar kur nors pasaulyje matėte ekonominės klasės viešbutį miesto centre? Jei pastatysime ekonominės klasės viešbutį, kokiomis kainomis pardavinėsime kambarius? Nejaugi manote, jog turėdamas verslo klasės viešbutį, kambarius nuomosiu ekonominės klasės viešbučių kainomis?
Būtina gerinti miesto įvaizdį
– Turistai Kaune labiausiai pasigenda ne tik pramogų, bet ir žemėlapių, nuorodų į lankytinas vietas. Mieste veikia tik keli naktiniai klubai. Kuo sudominti užsienietį?
P.JARUŠEVIČIUS:
– Siekiame ne tik „Respublikos” viešbučiui rasti operatorių, bet ir kelti ažiotažą aplink Kauną. Turime kalbėti, jog tai labai įdomus miestas. Juk vien tik centre suplanuota 45 mln. Lt investuoti į infrastruktūrą. Todėl reikėtų pozityviau kalbėti apie Sporto rūmus, „Akropolį”, kurie savaime taps traukos centrais ir skatins investuoti kitus verslininkus. Būtina atgaivinti ir Nemuno krantinę, joje vystyti turizmo navigaciją. Kaunui trūksta vienybės. Du lietuviai – trys partijos. Privalome gerinti Kauno įvaizdį, nes jeigu to padaryti nepavyks, „Respublikos” atgaivinti taip pat neišeis. Kol M.K.Čiurlionio tiltas veda į niekur, kol nėra „Akropolio” ir Sporto rūmų, centrinė miesto dalis merdės.
Š.MERECKAS:
– Iš tikrųjų reikėtų paklausti: „Ar yra priežasčių turistui likti nakvoti Kaune?”. Juk savaitgaliais viešbučiai stovi pustuščiai. Užsieniečiui neužtenka tik nueiti į barą ir pasidairyti į gražias merginas. Ar turistas nori matyti apgriuvusį senamiestį, ar jis nori klaidžioti tamsiomis gatvėmis? Nemanau.
S.GODELIS:
– Viešbučiai negali sutvarkyti Geležinkelio stoties arba atstatyti Kauno pilį. Bet net neįsivaizduoju, ką galima būtų pasiūlyti užsieniečiui, nusprendusiam Kaune praleisti ilgiau nei vieną parą. Turime M.K.Čiurlionio dailės muziejų, Karo muziejų, bet, galiausiai, ar jums labai įdomi kitos šalies karo istorija? Vakare Kaune išvis nėra kur nueiti, nors jame turėtų būti ir džiazo klubas, ir gero lygio operetės. Kodėl iki šiol neatkurti Kauno fortai, kurie yra įspūdingos istorijos objektai?
M.KULBOKAS:
– Šiemet pas jus vyko paroda „Kaunas 2005”, bet ji surengta kažkokiame nušiurusiame manieže. Vilniuje parodos organizuojamos visai kitaip. Dalis turistų savaitgaliais į Vilnių atvyksta tiesiog papramogauti. Sostinėje viešbučių užimtumo vidurkis per metus siekia apie 50 proc.
S.SIDARAVIČIUS:
– Vilnius yra sostinė ir šito statuso iš jo neatimsi. Bet Kaune turistai dažnai pasako, kad jiems patinka tiesiog pasivaikščioti po Laisvės alėją. Be to, užsieniečiai neretai mieste užsibūna ilgiau, nei planavo, o Kauno ir Vilniaus palyginimas ne visada turi prasmę. Kaunas yra Kaunas, o Vilnius yra Vilnius.
Dvimiesčio privalumų kol kas nedaug
– Vilniaus ir Kauno dvimiesčio strategijoje nemažai parašyta apie turizmo skatinimą abiejuose miestuose. Bet šia linkme iš esmės nieko nepadaryta. Dar blogiau, kauniečiai savo noru atsisako renginių, kurie anksčiau juos išskirdavo iš kitų Lietuvos miestų. Pavyzdžiui, „Kaunas Jazz” festivalis, kurio dalis renginių jau perkelta į Vilnių. Ar dvimiesčio idėja apskritai gali būti naudinga?
M.KULBOKAS:
– Kauniečiai tiesiog tempia antklodę ant savęs ir reikalauja pinigų. Bet pirmiausia jie patys privalo parodyti iniciatyvą. Pigių skrydžių privalumu Kaunas galėtų pasinaudoti. Iš oro uosto užsieniečiai galėtų patraukti į miestą, bet neaišku, ar pigių skrydžių privalumus išnaudosite. Užsieniečiui neužtenka vien tik aplankyti muziejų. Esmė tokia, jog Kaunas yra miręs miestas ir jame niekas nevyksta.
S.GODELIS:
– Penkerius metus kalbame apie dvimiestį, bet susisiekimas traukiniais tarp Kauno ir Vilniaus pailgėjo 10 minučių. Dvimiesčio sumanymas yra politinis ir nereikia jo vynioti į vatą.
S.SIDARAVIČIUS:
– Kaune iš tikrųjų trūksta aiškumo, kur ir ką turistas gali mieste veikti. Pavyzdžiui, Kauno dienas reikėjo reklamuoti prieš metus. Strategijos prasme Kaunas yra silpnokas. Šiandien niekas negali tiksliai pasakyti, kiek turistų atvyko į Kauną, kiek jie išleido pinigų?
Š.MERECKAS:
– Valdžia turėtų parengti aiškią Kauno reklamos strategiją. Juk yra Turizmo departamentas, kitos institucijos. Turi būti kryptinga politika, kiek lėšų ir kur išleidžiama Lietuvai pristatyti. Tai gali būti įvairūs spaudiniai, pristatymai CNN ir „Travel” televizijos kanaluose. Jeigu taip bus, žmonės aplankys ir Kauną, ir Vilnių, ir Klaipėdą.
P.JARUŠEVIČIUS:
– Dvimiesčio privalumais reikėtų dalytis. Sostinė negali panaudoti viso valstybės biudžeto. Dalis lėšų turi būti skirta aiškiai regioninei politikai. Kaune išrenkame Seimo narius, bet išvykę į sostinę jie pamiršta įsipareigojimus rinkėjams. Pavyzdžiui, Kauno savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Buinevičius neseniai apgailestavo, kad Vyriausybės nutarimu Kaunui turėję atitekti 17 mln. Lt keliams tvarkyti ir tiesti vėliau sumažėjo iki 12 mln. Lt. Dvimiesčio sumanymu siekiama sustiprinti du, o ne vieną miestą. Viešbučių paklausa padidėja tik vystantis ekonomikai ir turizmui.
Gediminas Stanišauskas