Japonijos Hirošimos mieste pirmadienį minimos 62-osios pirmojo pasaulyje atominės bombos sprogimo metinės, o miesto meras kritikavo Jungtines Valstijas dėl to, kad jos neatsisako branduolinių ginklų programos.
Dešimtys tūkstančių vyresnio amžiaus žmonių, kurie išgyveno šį sprogimą, jų vaikai ir aukšti pareigūnai susirinko memorialiniame Taikos parke netoli tos vietos, kur 1945 metų rugpjūčio 6-ąją nukrito iš amerikiečių karo lėktuvo „Enola Gay B-29” numesta atominė bomba.
Susirinkusieji paminėjo daugiau kaip 250 tūkst. žmonių, kurie anksčiau ar vėliau mirė dėl šio sprogimo.
„Net tiems, kuriems pavyko išgyventi, tai buvo pragaras, kuriame jie pavydėjo mirusiesiems”, – susirinkusiai miniai sakė Hirošimos meras Tadatoshi Akiba (Tadatoši Akiba).
Sakydamas kalbą, po kurios į dangų buvo paleista tūkstantis baltų balandžių, T.Akiba atskirai paminėjo Jungtines Valstijas ir sakė, kad jos nesustabdo branduolinės ginkluotės platinimo.
„Japonijos vyriausybė, kuri yra įpareigota siekti branduolinių ginklų panaikinimo tarptautiniais įstatymais, turėtų ginti savo pacifistinę konstituciją, kuria turėtų didžiuotis, ir aiškiai pasakyti „ne” pasenusiai ir klaidingai JAV politikai”, – pareiškė meras.
8 val. 15 min. vietos laiku – tiksliai tą minutę, kai nukrito bomba, susirinkusieji nulenkė galvas tylos minutei, o du vaikai skambino Taikos varpu.
1945 metų rugpjūčio 9 dieną amerikiečiai ant pietinio Japonijos Nagasakio miesto numetė antrą atominę bombą, dėl kurios žuvo dar 70 tūkst. gyventojų. Po šešių dienų, rugpjūčio 15-ąją, Japonijos imperatorius Hirohito (Hirohitas) paskelbė besąlygišką Japonijos kapituliaciją.
Šiemet prieš Hirošimos bombardavimo metines vietos gyventojus papiktino Japonijos buvusio gynybos ministro pastabos, kuriomis, regis, buvo sutikta su atominių bombų numetimu.
Premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) sekmadienį atsiprašė tuos sprogimus išgyvenusių žmonių dėl Fumio Kyumos (Fumio Kiumos) komentarų, kad Hirošimos ir Nagasakio bombardavimas „buvo neišvengiamas” ir užbaigė Antrąjį pasaulinį karą.
F.Kyuma dėl šių pastabų atsistatydino.
Sh.Abe per ceremoniją padėjęs vainiką sakė, kad tvirtai laikysis Japonijos pacifistinės konstitucijos ir dešimtmečius vykdomos nebranduolinės politikos.
„Kaip vienintelė atominį bombardavimą patyrusi valstybė žmonijos istorijoje esame įpareigoti perduoti tarptautinei bendrijai pasakojimus apie šią liūdną patirtį”, – sakė jis.
Pernai buvo kilęs triukšmas, kai vienas įtakingas valdančiosios partijos parlamentaras sakė, kad po Šiaurės Korėjos įvykdyto branduolinio bandymo Japonija turėtų aptarti branduolinių ginklų įsigijimo klausimą.
Tačiau Sh.Abe ne kartą tvirtino, kad Japonija laikysis nusistatytų „trijų nebranduolinių principų”, kuriais draudžiami branduolinių ginklų turėjimas, gaminimas ir importas. Premjeras neigė, kad vyriausybė gali svarstyti šios pozicijos pakeitimą.
Sekmadienį 52 metų Sh.Abe, kuris yra pirmasis jau po Antrojo pasaulinio karo gimęs Japonijos premjeras, pažadėjo iš naujo svarstyti griežtus vyriausybės standartus, pagal kuriuos nustatoma, ar atominį sprogimą išgyvenę žmonės serga spinduline liga. Dėl jų aukos yra iškėlusios ne vieną bylą.
Iki 1945 metų pabaigos dėl atominės bombos sprogimo mirė maždaug 140 tūkst. iš 350 tūkst. Hirošimos gyventojų. Dar tūkstančiai žmonių mirė vėliau.
Į aukų sąrašą įtraukus 5 221 neseniai mirusį žmogų, oficialus, miesto pripažįstamas aukų skaičius padidėjo iki 253 008. Kiekvienais metais aukų sąrašas papildomas keliais tūkstančiais vardų.
„Niekada negalime pamiršti atominę bombą išgyvenusių žmonių laimėjimų siekiant užkirsti kelią trečiam bombardavimui ir kalbant apie patirtį, kurią jie labiau norėtų pamiršti, viliantis, kad „kiti nekentės taip kaip mes”, – sakė Hirošimos meras T.Akiba.