Dideli temperatūros pokyčiai ir vasarą neretai sukelia peršalimą. Peršalti galima dirbant stipriai vėsinamose patalpose, keliaujant mašina, autobusu, lėktuvu. Kaip to išvengti, pataria šeimos gydytoja Ieva Okulič-Kazarinienė.
– Kaip ir kodėl kondicionieriai tampa peršalimo priežastimi?
– Tai atsitinka dėl netinkamo kondicionierių naudojimo. Kai lauko ir patalpos temperatūros skirtumas didesnis nei 6-7 laipsniai, organizmas ne taip greitai adaptuojasi ir paprasčiausiai peršąla. Žmogus suserga gerklės uždegimu, jaučia joje peršėjimą, gali būti sunku atsikrenkšti. Dažniausiai pasitaikantis negalavimas – užgulusi nosis, tačiau tai greit praeina patekus į šiltesnę aplinką.
Galima peršalti tiek patalpoje, tiek ir kondicionuojamame automobilyje. Važiuojant trumpais atstumais kondicionieriaus išvis nerekomenduoja jungti, – geriau praverti langą. Keliaujant ilgėliau, organizmas pamažu adaptuojasi, mažėja rizika peršalti. Svarbiausia, kad mašinoje įjungtas kondicionierius nepūstų smarkiai ir tiesiai į veidą. Geriau šaldyti mašiną per groteles, tada salonas atšąla tolygiai, o pajutus, kad jau gana vėsu, kondicionierių galima išvis išjungti.
– Kaip geriausia vėsintis dirbant įstaigoje? Jei nėra kondicionierių, ar padeda skersvėjai, ventiliatoriai? Kaip apsisaugoti nuo karščio keliaujant?
– Skersvėjai padeda atvėsti, tačiau jie gali ir perpūsti. Tada gali prasidėti kaklo, krūtinės ir juosmens raumenų uždegimai ar būti paprasčiausias peršalimas. Ventiliatoriai tinka, jei patalpoje nėra skersvėjų. Kelionėje, jei esama viešbutyje, galima įsisukti į šlapią rankšluostį, kuris neleidžia kūnui perkaisti.
Lankant ligonius namie, stebina jų nemokėjimas saugotis nuo karščių – saulė kaitina pro uždarytus langus, jokių užuolaidų ar ventiliatorių, pacientas apsirengęs sintetiniais drabužiais. Taip elgtis nereikėtų. Geriausia paieškoti pavėsio lauke, naudoti ventiliatorius arba – jei galite sau leisti – įsirengti tinkamą kondicionierių. Taip pat reikia gerti mažiausiai po 2 litrus vandens per dieną – ne kavą ar limonadus, nuo kurių dar labiau troškina. Tinka mineralinis vanduo „Vytautas” ar „Birutė”, kuriame yra druskų, netenkamų prakaituojant. Taip pat patariama vilkėti medvilniniais, lininiais drabužiais, kurie turėtų būti šiek tiek laisvi, kad kūnas vėdintųsi. Gerai ir palįsti po drungnu vandeniu.
– Kaip neperšalti nuo pernelyg šaltų gėrimų?
– Gerti gėrimus tiesiai iš šaldytuvo nepatartina: gresia gerklės uždegimas arba angina. Tinkamiausias kambario temperatūros ar šiek tiek atšaldytas vanduo (galima įdėti nedaug ledukų).
– Ar patartina maudytis, pavyzdžiui, 15 laipsnių šilumos jūroje?
– Galima maudytis ir 10 laipsnių vandenyje. Tačiau grūdintis reikia po truputį: pirmą dieną – 1 minutę, antrą dieną – kokias 3 minutes, šį laiką reikia nuolat ilginti. Bet kokios temperatūros vandenyje dažniausiai nori maudytis vaikai, nes jis jiems atrodo nešaltas. Tėvai turėtų stebėti maudynių trukmę, laikytis griežto nusistatymo neleisti per ilgai maudytis.