Seimo kancleris Gintautas Vilkelis susirūpinęs – iki rudens parlamento pirmuosiuose rūmuose jam reikia rasti patalpas, kuriose galėtų įsikurti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas.
Signatarai įsitikinę, kad Seimo pirmųjų rūmų fojė ir dabartinė posėdžių salė turi reprezentuoti Lietuvos valstybės atkūrimą, o klubo patalpos galėtų būti šio komplekso dalis. Jie pageidautų patalpų klubo prezidentui ir kancleriui, valdybos posėdžių bei susitikimų salės, kurioje tilptų iki 20 žmonių, taip pat kambario klubo konsultantei.
„Šiuo metu visos patalpos pirmuosiuose rūmuose, kuriuose daugiausia įsikūrę Seimo komitetai, užimtos. Todėl norėdami ką nors duoti vieniems, turėsime iškelti kitus”, – vakar LŽ sakė G.Vilkelis.
Kitur įsikurti nenori
Rugsėjo 10-ąją į eilinę sesiją susirinksiantys parlamentarai darbus pradės naujoje plenarinių posėdžių salėje, o Seimo kanceliarijos darbuotojai įsikurs rekonstruotų antrųjų rūmų kabinetuose. Statybas planuojama baigti jau rugpjūčio pabaigoje.
Nepriklausomybės Akto signatarai mano, jog būtent dabar, kai baigiama statyti nauja posėdžių salė, o istorinė senoji lieka laisva, geriausias metas įamžinti Kovo 11-osios atminimą. Pirmiausia siūloma rasti vietą ir būdą tinkamai demonstruoti patį Kovo 11-osios Aktą. Seimo valdyba įpareigojo kanclerį paieškoti pageidaujamų patalpų Signatarų klubui. Prieš rekonstrukciją jis glaudėsi nedideliame dvejus parlamento rūmus jungusio koridoriaus kambaryje, o dabar laikinai įsikūrė „Valstybės žinių” redakcijos pastate.
Pasak G.Vilkelio, neseniai klubui buvo pasiūlytos patalpos – du kambariai rekonstruotuose antruosiuose Seimo rūmuose, tačiau jo atstovai atsisakė.
„Neoficialiai mums iš tiesų buvo siūlomos visai neblogos patalpos antrųjų rūmų ketvirtame aukšte, bet mes manome, kad turėtume įsikurti prie bendro memorialo, nes Signatarų klubas – valstybės atkūrimo dalis”, – LŽ dėstė klubo prezidentė Birutė Valionytė.
Rengiama konferencija
Prieš savaitę Seimo valdyba pritarė Signatarų klubo iniciatyvai lapkričio 23-24 dienomis surengti tarptautinę konferenciją „Išsivadavimas iš sovietų okupacijos (1990-1992)”. Seimo kanceliarijai pavesta apmokėti renginio išlaidas – 20 tūkst. litų.
Pasak B.Valionytės, konferencija sutampa su dviem įvykiais – sukanka 15 metų, kai buvo priimta Lietuvos Konstitucija ir tiek pat, kai darbą baigė Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas (1992 metų lapkričio 19-ąją). Į renginį, kuris greičiausiai vyks senojoje Seimo plenarinėje salėje, ketinama kviesti Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Baltarusijos buvusių aukščiausiųjų tarybų pirmininkus bei delegacijas.
G.Vilkelis pripažino, kad konferencijai skiriama suma gana didelė. Anot kanclerio, už patalpas, kanceliarines paslaugas, vertimą rengėjams mokėti nereikia, kainuoja tik svečių apgyvendinimas.
Pagerbs profesorių
Vėlyvą rudenį Signatarų klubas rengiasi minėti dar vieną garbingą sukaktį. Lapkričio 25 dieną signatarui, žinomam ekonomistui Kazimierui Antanavičiui būtų sukakę 70 metų. Profesorius mirė prieš devynerius metus.
Kaip bus minimas K.Antanavičiaus jubiliejus, B.Valionytė vakar negalėjo pasakyti. Pasak Signatarų klubo prezidentės, dėl šio klausimo buvo kreiptasi į Seimo kanclerį ir prašyta sudaryti
valstybinę švenčių komisiją. „Kol kas viso to nėra, klausimas atviras. Labai norėtume, jog tai būtų ne tik Signatarų klubo renginys, kad pareigą prisidėti jaustų ir Seimas. Bet, kaip rodo praktika, signatarų klausimai yra mūsų pačių širdies skausmas”, – apgailestavo B.Valionytė. G.Vilkelis vakar LŽ tvirtino neprisimenąs, jog pastaruoju metu būtų gavęs tokį Signatarų klubo prašymą.
Manoma, kad profesoriaus jubiliejaus proga pagaliau pavyks ant namo Vilniuje, Didžiojoje gatvėje, kur K.Antanavičius gyveno ilgus metus, atidengti memorialinę lentą. Tai nesėkmingai buvo mėginama padaryti šešerius metus, Kovo 11-osios šventės dieną. Atidengti atminimo lentą drausdavo namo savininkas, pernai per lėktuvo katastrofą žuvęs verslininkas ir radijo stočių savininkas Hubertas Grušnys.