Neseniai paskelbtame nepriklausomame universitetų reitinge iš keturiolikos galimų vietų Klaipėdos universitetas užėmė vienuoliktą poziciją. Uostamiesčio aukštosios mokslo įstaigos akademinė bendruomenė gautais rezultatais nepasitiki ir mano, jog jie nėra tikslūs.
Vilniaus universitetas (VU), Kauno technologijos universitetas (KTU) bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) – universitetai lyderiai. Tai rodo savaitraščio „Veidas” ir Demokratinės politikos instituto (DPI) paskelbtas Lietuvos universitetų reitingas.
Universitetų sąrašo apačioje nugramzdinta Vilniaus dailės akademija, Lietuvos žemės ūkio, Šiaulių bei Klaipėdos universitetai.
Reitingo autoriai tikina, kad tai – objektyvus ir kompleksinis aukštųjų mokyklų reitingas, kokio Lietuvoje iki šiol nebuvo.
Anot reitingo sudarytojų, tai yra nuostabi paskata universitetams kūrybiškai ryžtingai galvoti, kaip pagerinti savo veiklą, kad kitąmet atsidurtų aukščiau.
Kaltina tendencingumu
Universitetai lyginti pagal 7 kriterijus: vykdomą mokslo veiklą, aukščiausius veiklos įvertinimus nacionaliniu mastu, specialybių ir studijų pakopų pasiūlą, akademinio personalo kvalifikaciją, studijų sąlygas, studentų vertinimą ir darbdavių požiūrį. Daugiausia naudotasi viešai prieinamais ir pačių universitetų pateikiamais duomenimis. Universitetai galėjo surinkti po 100 balų.
DPI darbuotojai sakė jau sulaukę priekaištų, kad reitingas tendencingas. „Nieko nuostabaus, kad tie, kurie pasirodė ne taip gerai, išreikš ir neigiamą reakciją, bandys diskredituoti”, – kalbėjo DPI direktorius Mantas Adomėnas.
Tačiau jis mano, kad dalis universitetų į reitingą pasižiūrės kaip į galimybę sužinoti savo silpnąsias vietas. Anot M. Adomėno, vieni universitetai nori vegetuoti ir nenori būti vertinami, kiti pasiryžę konkuruoti ir siekti kokybės.
DPI vadovas pažymėjo, kad štai Klaipėdos universitetas pagal bendrąjį reitingą tėra vienuoliktas, tačiau, neimant studentų ir darbdavių vertinimo duomenų, užimtų šeštąją vietą. „Vadinasi, kažkas smarkiai negerai santykiuose su studentais ir su reputacija darbo rinkoje”, – aiškino M. Adomėnas.
Problema – dėstytojų deficitas
KU Studijų prorektorius Vaidutis Laurėnas sudarytą reitingą vertino skeptiškai ir jo rezultatais nebuvo linkęs pasitikėti.
„Manau, jog šis tyrimas parodo tik simbolinę mūsų universiteto vietą. Apskritai reitingą vertinčiau kaip populistinį ir nereprezentatyvų. Kaip jis gali atspindėti tikrąją KU būklę, kai buvo apklausta apie šimtą vilniečių įmonių, kurios vertino absolventus. Ar ten buvo uostamiesčio atstovų? Matyt, ne. Tokių ir panašių faktų dėl reitingo skaidrumo yra labai daug”, – tikino V. Laurėnas.
Anot jo, iškalbingas ir pasitikėjimo vertas faktas yra tas, kad KU pasaulio universitetų sąraše užima 2200 vietą. Juo KU darbuotojai ir tiki.
„Patys universitetai reitingo sumanytojams teikė informaciją bei duomenis apie esamą padėtį. O jei kažkas pamiršo paminėti kokį nors svarbų ir jau mokslus baigusį asmenį? Jei mes būtume paminėję E. Masiulį, gal būtume gavę papildomų balų?” – svarstė Studijų prorektorius.
Jam įtarimų sukėlė ir tai, jog pagal mokslinės veiklos kriterijų KU atsidūrė žemiau už Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.
„Kaip pagal mokslinę veiklą gali būti lyginami du skirtingų specializacijų universitetai? Mūsų aukštojo mokslo įstaiga, nepaisant visų reitingų ar žiniasklaidos keliamo šurmulio, dirba toliau, turi strategijas ir ateities planus, kaip gerinti universiteto veiklą. Žmonėms nereiktų pamiršti, jog palyginti su kitais ilgaamžiais ir gilias švietimo tradicijas turinčiais universitetais, KU gyvuoja tik 15 metų, o tai labai trumpas laiko tarpas”, – aiškino V. Laurėnas.
Studijų prorektorius tiki, kad reitingavimas tikrai neatbaidys potencialių KU studentų, priešingai – uostamiesčio universitetas žada kaip tik pritraukti didesnį būrį busimų pirmakursių.
Vis dėlto V. Laurėnas pripažįsta, kad problemų KU taip netrūksta.
„Pirma ir labai aktuali bėda yra dėstytojų deficitas. Šiuo metu ateinantiems mokslo metams yra ieškoma 20 profesorių bei 40 docentų. Trūksta visų sričių specialistų – nuo humanitarinių iki techninių specializacijų. Kita problema – prasta pačių studentų motyvacija bei didelis nenoras mokytis. Juk neretai studentas net neina į paskaitas, o vėliau skundžiasi blogais dėstytojais. Ir trečias dalykas – reikia stiprinti bei gerinti sąlygas studijoms. Tvarkyti auditorijas, dėti langus, atlikti kitus darbus”, – pasakojo V. Laurėnas.
Pasako jo, vienintelis teisingas ir abejonių nekeliantis dalykas reitinge buvo tai, kad akivaizdžiai buvo pamatyti trys universitetų blokai pagal lygį.
„Be abejonių, pirmauja Vilniaus bei Kauno Technologijų universitetai. Antrajam blokui priskiriami Vilniaus Gedimino Technikos bei Vytauto Didžiojo universitetai. Na, ir trečiajame bloke liekame mes”, – aiškino V. Laurėnas bei pridūrė, kad žinant KU jauną amžių, situacija ir universiteto prestižas palaipsniui vis gerės.
„Neatspindi realybės”
Klaipėdos universiteto Studentų sąjunga (KUSS) paskelbtą reitingavimą, kaip ir studijų prorektorius, vertina labai ramiai ir kartu nepatikliai.
KUSS prezidentė Goda Zobėlaitė prisimena, jog pamačiusi publikuotą universitetų sąrašą jo visiškai nesureikšmino.
„Ne tik kad nenusiminėme pamatę KU užimtą vienuoliktą vietą, bet ir studentų gretose pradėjome svarstyti, kiek šis tyrimas buvo skaidrus. Įtarimą sukėlė neaiškūs apklaustieji – kas jie, kiek jų? Kol nėra pateikta tikslių faktų, tokių reitingų mes nesame linkę vertinti rimtai”, – tikina G. Zobėlaitė.
Tyrime pastas pačių studentų įvertinimas Studentų sąjungai taip pat kelia abejonių. Anot G. Zobėlaitės, sunku patikėti akademinio jaunimo neigiamu požiūriu į KU, kai nusiskundimų dėstytojais ir universiteto tvarka beveik nėra gaunama.
„KUSS labiau linkusi universitetą vertinti pagal kiekvienais metais organizuojamą atestaciją, kurios metu studentai anonimiškai įvertina dėstytojus. Po šių metų įvykusios atestacijos iš 65 vertintų dėstytojų vos su keliais nebepratęstos darbo sutartys. Studentai taip pat turi teisę anonimiškai kreiptis į KUSS ir išsakyti savo nusiskundimus. Drąsiai galiu pasakyti, kad besikreipiančiųjų su problemomis beveik nėra”, – KU nenuvertina Studentų sąjungos prezidentė.
Pati Kauno technologijų universitete (KTU) anksčiau studijavusi G. Zobėlaitė tikina, kad KU lygis tikrai nedaug kuo skiriasi nuo KTU, kuris publikuotame reitinge dabar užima antrąją vietą.
„Kai kuriais aspektais KU atrodo net geriau. Mano manymu, uostamiesčio universitetas šiuolaikiškesnis, jaunatviškenis, jo dėstytojai geresni bei malonesnė mokymosi atmosfera”, – aukštojo mokslo įstaigas lygina KUSS prezidentė.
Pokalbininkė neneigia ir, kaip visose mokslo įstaigose, egzistuojančių problemų bei tobulintinų dalykų.
„Kai kurių specialybių sandai turėtų būti šiek tiek sudėtingesni ir kokybiškesni, tačiau tai bus pasiekta su laiku. KUSS nori įtvirtinti jaunatviškesnį dėstytojų kolektyvą. Dėl šios priežasties mes išsikovojome, kad katedrų vedėjai negalėtų būti vyresni nei 65 metų”, – pasakojo G. Zobėlaitė.
Pasako jos, problemų kyla ir su menkai išvystyta studentų moksline veikla. Šiam aspektui stiprinti KUSS siūlys steigti mokslines draugijas, kuriose studentai turės galimybę pasireikšti.
KUSS prezidentė patikino, kad KU baigimo diplomas tikrai vertinamas ir tikrai kokybiškas, o pats universitetas paruošia išties profesionalius savo sričių specialistus.
„Manau, kad KU tikrai eina į priekį ir visos problemos, su kuriomis susiduriame tikrai išsprendžiamos. Neretai situacijai pagerinti nėra skiriama užtenkamai pinigų. Galiu drąsiai teigti, kad uostamiesčio mokslo įstaiga tikrai gali konkuruoti su kitais Lietuvos universitetais”, – aiškino G. Zobėlaitė.