Seimo darbo grupė, turėjusi išsiaiškinti, ar reikia komercinių bankų, investicijų valdymo ir draudimo bendrovių priežiūrą sutelkti į vienas rankas, darbo laiku neatliko ir jį nukėlė į rudens sesiją. Vertybinių popierių komisija dėl neapibrėžtumo jau dabar netenka specialistų.
Apie finansų rinkos priežiūros suvienodinimą dar pernai prabilo prezidentas Valdas Adamkus. Tad Seimo valdybos nutarimu buvo sukurta darbo grupė, kuriai pavesta išsiaiškinti, ar verta sumažinti šią rinką prižiūrinčių žinybų skaičių ir vienai pavesti kai kurias dabar tuo užsiimančių trijų institucijų – Lietuvos banko, Vertybinių popierių komisijos (VPK) ir Draudimo priežiūros komisijos (DPK) – funkcijas.
Darbo grupė į iškeltą klausimą turėjo atsakyti šį mėnesį, tačiau ji darbo laiku neatliko ir paprašė Seimo valdybos duoti laiko iki lapkričio 16 dienos.
Atsiskaitoma trims prievaizdams
Kaip jau rašė LŽ, dabar komercinių bankų veiklą prižiūri Lietuvos bankas. Tačiau bankų finansų maklerių tarnybos privalo atsiskaityti ir VPK, o bankų antrinės įmonės draudimo bendrovės – ir DPK. Dalį pensijų fondų stebi VPK, dalį – DPK.
„Finansų įmonės, veikiančios kreditų, draudimo ar investicijų srityse, tarpusavyje labai susijusios. Dažnai jos priklauso vienai bankinei grupei. Tokiu atveju tos grupės dalis prižiūri trys skirtingos institucijos, kurioms tenka pateikti tris skirtingas ataskaitas. Jų veikla dažnai dubliuojasi”, – sakė Finansų analitikų asociacijos narys Mindaugas Vaičiulis.
Anot jo, dėl to panašių investicinių taupymo produktų reglamentavimas bei apmokestinimas skiriasi netgi įstatymuose. Tai veikia konkurencinę aplinką ir finansų rinkos vystymosi spartą.
„Jei kažkoks rimtas klausimas paliečia porą arba visas finansines institucijas, vadinasi, ir derinti reikia su jomis visomis, turinčiomis skirtingas taisykles, nuomonę ar skirtingus interesus”, – kalbėjo specialistas.
M.Vaičiulio teigimu, jei priežiūra būtų sutelkta vienose rankose, būtų galima greičiau reaguoti į iššūkius ar tarptautinę konkurenciją.
Visa apimančios finansų rinkų kontrolės institucijos veikia daugelyje šalių, o išlaikyti kelias tokias žinybas sau leidžia reta šalis.
Koncepcija dar negimė
Tačiau minėtos Seimo darbo grupės vadovė Seimo narė Etela Karpickienė LŽ teigė, neva Lietuvos giminingų žinybų jungimo projektas jau parengtas, bet dar nesvarstytas.
„Vienas iš mums suformuluotų pavedimų buvo išstudijuoti Europos Sąjungos šalių finansų paslaugų rinkos priežiūros modelius. Mes šiuo momentu neturėjome galimybės nuvažiuoti į artimiausią šalį, įdiegusią tokį modelį, kai priežiūra sutelkta vienose rankose. Neturėjome galimybės su juo susipažinti. Rudenį kelionės į tas šalis numatytos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, ir taupydami pinigus darbo grupės nariai šliesis prie komiteto”, – aiškino ji.
Šios darbo grupės narys, premjero patarėjas Mantas Juozas Nocius LŽ tikino, kad finansų rinkos priežiūros institucijų suvienijimą reikia labai gerai pasverti. Esą pirmiausia permainos kainuoja, antra – nesinori griauti gerai funkcionuojančios sistemos.
„Reikia apsispręsti, kuriuo keliu eiti, bet kol kas dar anksti priimti sprendimus”, – dėstė M.J.Nocius.
Kadangi Seime darbas strigo, niekas lig šiol negali pasakyti, kaip galėtų atrodyti bendra priežiūros žinyba, kam ji turi būti pavaldi ir iš ko finansuojama.
Vienas iš siūlymų – sujungti tik DPK ir VPK. Kitas – šias dvi komisijas prijungti prie Lietuvos banko. Yra specialistų, pasisakančių, kad reikia atskirti nuo Lietuvos banko kredito įstaigų priežiūros padalinį ir sujungti jį su DPK ir VPK į vienetą.
Koncepcija turėtų paaiškėti tik rudenį.
Komisija silpnėja
Tuo metu VPK pirmininkė Vilija Nausėdaitė apgailestavo, kad užtrukus neapibrėžtumui jos vadovaujama institucija pakibo ore, o darbuotojai jau ėmė iš jos bėgti.
„Buvome sutarę, kad Seimo pajėgos parengs koncepciją, bet jos niekas dar nematė. Mes kabame ore ir nėra jokio aiškumo, nežinome, ko tikėtis. Padėtis dėl darbuotojų labai blogėja, jie išeina į rinką ir negalime jų sulaikyti. Tokios reformos turi būti daromos greitai, nes vilkinant žmonės ima ieškoti saugesnės vietos”, – LŽ sakė V.Nausėdaitė.
Ji pasakojo, kad Lietuvos VPK yra vienintelė priežiūros institucija, Europos Sąjungoje finansuojama iš biudžeto, todėl visiškai priklausoma nuo politikų valios.
„Esame parengę projektą, kaip pereiti prie komisijos finansavimo iš rinkos. Bet pradėjus nagrinėti bendros žinybos kūrimo galimybes mums neleista projekto įgyvendinti. Su esamu finansavimu mes nepajėgūs išlaikyti specialistų”, – teigė V.Nausėdaitė.
Ši vertybinių popierių rinką prižiūrinti institucija kol kas vienintelė aiškiai rodo norą vienytis su Lietuvos banku ir DPK.
Kiti du rinkos prievaizdai tyliai stebi padėtį ir nenoriai ją komentuoja.
„Bus matyti. Kol kas konkretaus koncepcijos modelio nėra. Būtų keista, jei turėčiau kokią nors kraštutinę nuomonę, nes ji būtų vertinama neadekvačiai”, – sakė DPK vadovas Mindaugas Šalčius.