Trys milijonai gyvenimo žaizdų neužtrauks

Alytiškiai Rasa ir Virginijus Andriukoniai įsitikinę, kad jų sūnų sunkiam neįgalumui pasmerkė gimstant patirta trauma. Sutuoktiniai nepraranda vilties iš Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės prisiteisti 3 mln. litų neturtinę žalą ir netrukus kreipsis į teismą.

Jauni sutuoktiniai Rasa ir Virginijus Andriukoniai su džiaugsmu laukė pirmagimio, kuris į šį pasaulį turėjo ateiti 2004-ųjų vasarą. Šeimos laukimo nedrumstė jokie nerimo ženklai. Būsimoji mama rūpinosi savo ir būsimo vaikelio sveikata, kiekvieną mėnesį pareigingai lankėsi poliklinikoje pas akušerį-ginekologą, kuris kaskart konstatuodavo, kad nėštumas normalus. Tai esą bylojo pačios moters savijauta, ji visus devynis mėnesius jautėsi gerai – nė karto negulėjo ligoninėje, nevartojo jokių vaistų.

Rasa daug ilsėjosi, valgė vaisius, gėrė sultis. Ją tarsi mažą mergaitę lepino ir Virginijus. Sutuoktiniai darė viską, kad jų vaikas gimtų sveikas ir teiktų džiaugsmą.

Naujagimis neverkė

R.Andriukonienę prižiūrintis gydytojas komplikuoto gimdymo neprognozavo, niekam į galvą nebuvo šovusi mintis važiuoti gimdyti į kitą miestą. Pora pasitikėjo Alytaus gydytojais.

2004 metų liepos 2-osios naktį būsimoji mama pajuto pirmuosius sąrėmius. Vyras ją nuvežė į ligoninę ir nė per žingsnį nesitraukė. Vėliau paaiškėjus, kad berniuką visą gyvenimą lydės sunkios ligos, tėvai pamanė, jog gimdymo traumą vaikas patyrė todėl, kad jie nedavė gydytojams pinigų. Tačiau po kurio laiko tėvai nuomonę pakeitė. „Nežinojome, nei kam duoti, nei kiek. Vėliau supratome, kad medikų atsakomybės vis tiek tikriausiai nebūtume nusipirkę”, – teigė R.Andriukonienė.

Anot moters, laukdama gimdymo ji ligoninėje prasikankino beveik iki kitos dienos trečios valandos. Per tą laiką medikai gimdyvei suleido raminamųjų, skyrė nuskausminamųjų. Abiem su vyru paprašius atlikti cezario pjūvį, gydytoja esą atsisakė tai daryti motyvuodama, kad tokia operacija nereikalinga.

„Kadangi į mūsų prašymą nebuvo atsižvelgta, laukėme, kol vaikas į pasaulį ateis pats, tačiau jis kažkodėl neskubėjo. Tik tada, kai medikės pamatė, kad jis dūsta, puolė leisti gimdymą skatinančius vaistus, statyti lašinę, pilvą užgulusios stengėsi naujagimį išstumti. Galiausiai apvyniojo kažkokius laidus ir kūdikis gimė”, – apie gimdymą pasakojo R.Andriukonienė.

Vėliau Andriukoniai sužinojo, kad jų pirmagimis į šį pasaulį atėjo, ne natūraliu būdu, kaip tam rengėsi medikai, bet buvo ištrauktas vakuumu. Labiausiai jaunąją mamą nustebino tai, kad ji neišgirdo ką tik gimusio sūnaus klyksmo, tačiau matydama ramius medikus greitai nurimo pamaniusi, jog nieko baisaus neįvyko. Juoba kad gydytojai priglaudė prie jos sūnelį, o parodę daugiau kaip keturis su puse kilogramo sveriantį mažylį tėvui paklausė, į ką jis panašus.

Sunkiausias gimdymas

Vaikelis pasaulį išvydo, tačiau jo gimimas Andriukoniams gyvenimą tarsi padalijo į dvi dalis. Pirmoji, iki sūnaus gimimo, kupina svajonių ir džiugių lūkesčių, antroji – kasdienė akistata su žiauria tikrove, kurioje nė vienos šviesios spalvos.

Praėjus vos valandai po gimimo, mažasis Patrikas (taip Andriukoniai pavadino savo atžalą – aut.) iš gimdyklos buvo perkeltas į vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių.

Praėjus dar kelioms valandoms naujagimis, lydimas Kauno medicinos universiteto klinikų konsultantų, reanimobiliu buvo skubiai pervežtas į Kauną.

Laikinosios sostinės medikai tėvams nieko guodžiančio pasakyti negalėjo. „Iš jų sužinojome, kad sūnus patyrė patį sunkiausią gimimą, koks tik gali būti. Patrikui trūko dešinysis plautis ir prasidėjo vidinis kraujavimas”, – pasakojo moteris.

Kai berniukui suėjo trys su puse mėnesio, neurologai jam diagnozavo epilepsiją, o sulaukus devynių mėnesių nustatė dar ir sunkią cerebrinio paralyžiaus formą. Abi ligos nepagydomos.

Kreipėsi į auditorius

Rūsti gydytojų diagnozė Andriukonius paskatino kreiptis į Valstybinę medicininio audito inspekciją, kad ši išsiaiškintų, ar dėl tokių sunkių, visą gyvenimą vaiką lydėsiančių pasekmių nekalti gimdymą priėmę medikai.

2005-ųjų pabaigoje iš inspekcijos buvo gautas atsakymas. Teigiama, kad vaisiaus lėtinė hipoksija truko ne mažiau kaip 12-16 valandų iki gimimo, jis pradėjo dusti ir į kraujo apytaką pateko mažai deguonies. Dėl laiku neatlikto cezario pjūvio kūdikis gimė turėdamas ūmų kvėpavimo nepakankamumą, vėliau jam išsivystė epilepsijos priepuoliai, didžiųjų smegenų pusrutulių pakitimai, sunki cerebrinio paralyžiaus forma.

Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvadose konstatuojama, kad „neprogresuojant gimdymo veiklai buvo galima keisti gimdymo taktiką gimdymą baigiant cezario pjūviu”. Gydytoja (redakcijai pavardė žinoma) laiku nesikonsultavo su kitais specialistais dėl tolesnės gimdymo taktikos. Tik 14.40 val. gydytoja sukvietė konsiliumą pažeisdama ligoninės direktoriaus patvirtintų ir gydytojos pasirašytų pareiginių nuostatų reikalavimą – visais neaiškiais atvejais, negerėjant ar blogėjant paciento būklei, konsultuotis su kitais specialistais.

Trečias bandymas

Šią savaitę Andriukoniai jau trečią kartą ketina kreiptis į teismą prašydami iš ligoninės priteisti 3 mln. litų neturtinę žalą.

Pirmuosius du kartus alytiškių ieškinių nei Kauno apygardos, nei Apeliacinis teismas nenagrinėjo. Abu kartus buvo nurodyta ta pati ieškinio atmetimo priežastis – dėl medikų kaltės atsiradusios žalos atlyginimo Andriukoniai pirmiausia privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Tačiau paskutinę gegužės dieną Andriukoniai sulaukė atsakymo, kad ši komisija turi teisę nagrinėti ir spręsti pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo klausimus, jei ginčytino incidento būta jau 2005 metais, kai įsigaliojo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo įstatymas. Tad Andriukoniai dėl šios žalos vėl turėtų kreiptis į bendrosios kompetensijos teismą.

Gyvena kitokiu ritmu

Nesveiko sūnaus gimimas visiškai pakeitė jaunos šeimos gyvenimą. Rasa, Alytaus kolegijoje įgijusi įstaigų administratorės specialybę, taip ir nepradėjo dirbti. 27 metų moteris visą laiką skiria neįgalaus sūnaus priežiūrai. Šeimą išlaiko trejais metais vyresnis „Alitos” bendrovėje dirbantis Virginijus.

Kiekvieną rytą jis Patriką veža į „Drevinuko” darželį-lopšelį, kur vaiku kartu su Rasa rūpinasi specialistai. Vakare motina, išmokusi specialius masažo pratimus, sūnų mankština.

„Sūnui nepatinka pratimai, kaskart mankštinamas jis klykia. Tačiau kitos išeities neturime, siekiame, kad bent nesuaugtų ir neiškryptų sąnariai”, – pasakojo R.Andriukonienė.

Be kasdienės priežiūros, kasmet Patrikui Kauno medikai atlieka neurologinius galvytės tyrimus. Du kartus per metus sveikatą jis stiprina Druskininkų „Saulutės” sanatorijoje, keturias savaites lanko Kauno vaiko raidos lopšelį. Nenorėdami susitaikyti, kad vaikas pasmerktas visą gyvenimą likti neįgalus, alytiškiai visą praėjusią vasarą vežiojo jį į Birštoną jodinėti ant arklio.

Kad ir daug pastangų tėvai deda Patriko priežiūrai, jo būklė negerėja. Mažylis ne tik kad nekalba, sunkiai praryja sutrintą maistą, jis net nenulaiko galvytės, pats nesėdi, galūnėse išsivysčiusi raumenų distonija, bet to, kamuoja besikartojantys epilepsijos priepuoliai.

Vienintelis šviesus spindulėlis per pastaruosius beveik trejus metus R.Andriukonienės gyvenime tai, kad Patrikas atpažįsta tėvus ir jiems nusišypso. „Vieni gydytojai sako, kad dar yra vilčių, jog Patriko būklė pagerės, kad viskas Dievo valioje, kiti pataria susitaikyti su likimu ir be reikalo neeikvoti jėgų tam, ko neįmanoma pakeisti”, – kalbėjo moteris.

Įtempta nuolatinė vaiko slauga nepraėjo be pėdsakų ir tėvų sveikatai. Mama susirgo emocine depresija, tėvas turi nuolat vartoti vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio.

Nepasiekiama laimė

„Trys milijonai daug, kai kalbame apie pinigų sumą, tačiau ir ji negali grąžinti laimės mūsų šeimai. Kai kam atrodo, kad per didelio atlygio reikalaujame už suluošintus likimus, tačiau mus suprasti gali tik tie, kurie patys nukentėjo nuo medikų. Juk mūsų šeima niekada negalės džiaugtis normaliu sveikų žmonių gyvenimu – Patrikas niekada nelankys darželio, mokyklos, aš negalėsiu dirbti. Mums tokia laimė nepasiekiama”, – tik niūrias ateities perspektyvas mato alytiškė. Anot R.Andriukonienės, iki sūnaus gimimo žvelgiant į nėščią moterį užplūsdavo malonūs jausmai, o dabar tiesiog šiurpas nukrato. Moteris neabejoja, kad jei kada nors ryšis gimdyti dar kartą, į Alytaus medikus pagalbos nebesikreips.

Kol teismas neišnagrinėjo Andriukonių ieškinio, Alytaus ligoninės administracija komentuoti Patriko gimimo aplinkybes ir su tuo susijusias pasekmes atsisakė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

2 atsiliepimai į "Trys milijonai gyvenimo žaizdų neužtrauks"

  1. Marija

    Linkiu stiprybes siai seimai, baisu pagalvoti…, Dievulis pades 🙂

  2. x

    Laikykites, teveliai, stiprybes. Manau teisingai elgiates, reikalaudami 3 mln. Gal tai privers ginekologus-akuserius but atsakingesnius, atliekant savo darba.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.