Laszlo Kish iš JAV Teksaso žemės ūkio universiteto pasiūlė naują duomenų apsikeitimo būdą, kurio realizacija numato, kad siuntėjas ir gavėjas palaiko ryšį fiziniu kabeliu su vienodomis rezistorių (varžų) poromis galuose: vienas didelės varžos, o kitas mažos. Perduodant elektros įtampą, kabelyje sukuriamas taip vadinamas šiluminis triukšmas, kurio dydis priklauso nuo kabelio varžos.
Kiekviename linijos gale rezistroiai greitai persijunginėja atsitiktine tvarka, o monitorius kitame laido gale fiksuoja aukštą arba žemą triukšmo lygį sutapus rezistorių varžai abiejuose linijos galuose. Kai prie kanalo galų prijungti skirtingi rezistoriai, triukšmo lygis yra vidutinis – taip būna pusę viso ryšio seanso laiko. Šiuo laiko tarpsniu kaip tik ir galima perduoti žinutę – vienetą arba nulį, priklausomai nuo to, koks varžos lygis yra siuntėjo pusėje.
Tam, kas mėgins perimti tokią žinutę, atrodys, kad šiluminio triukšmo lygis keičiasi atsitiktine tvarka. Tačiau net jeigu jis ir supras, kad kanalu keliauja duomenys, jis negalės jų nuskaityti, kadangi nėra žinomi prijungtų prie linijos galų rezistorių parametrai. Be to, pats pašalinio prisijungimo faktas daro įtaką šiluminio triukšmo lygiui ir gali būti lengvai aptiktas.
L. Kish ir jo grupė pagamino įrenginio, užtikrinančio 99,98% žinučių priėmimo tikslumą prototipą 2000 km. linijoje, o tai lenkia QKD technologiją. Autoriai paskaičiavo, kad pažeidžiami lieka tik 0,05% perduotų bitų. Technologija QKD sukurta kvantinio šifravimo įrenginių pagrindu ir apsikeitimas vyksta optiniais kanalais. Tokiais kanalais keliaujančių duomenų integralumui įtaką daro vibracija, temperatūra ir dulkės, be viso to, QKD technologija yra kur kas brangesnė, nei L. Kish’o įrenginys, kurio gamyba, pirminiais skaičiavimais, apseis maždaug 100 JAV dolerių. Po sėkmingo komercinio įrenginių testavimo, rinkoje jų galima tikėtis jau per artimiausius 2-3 metus.