Kovą su turgavietėse siautėjančiais kišenvagiais pralaimi ir pirkėjai, ir verslininkai.
Jiems nepavyksta apsiginti nuo grėsmę keliančių nusikaltėlių ir narkomanų.
Daugelyje uostamiesčio prekyviečių nėra net vaizdo kamerų, o saugumą užtikrinti pavesta dviem apsaugininkams.
Kol verslininkai skaičiuoja nuostolius, turgaviečių vadovai tik skėsčioja rankomis.
Ginasi patys
„Mes mokame apsiginti”, – tvirtino avalyne prekiaujančios moterys.
Anot jų, iš budinčių apsaugininkų nauda menka.
„Kokia čia apsauga? Dar neteko matyti, kad apsaugininkai vaikščiotų. Kuo daugiau žmonių, tuo lengviau vagims. Dabar jau griebia ne tik prekes, bet ir mūsų asmeninius daiktus”, – pasakojo verslininkės.
Apie 700 prekyviečių turinčioje Tilžės turgavietėje privačios saugos tarnybos vyrai budi nuo 8 iki 14 valandos. Jie teigė teritoriją apžiūrintys kas valandą. „Klaipėdos” žurnalistai apsaugininkus aptiko prie įvažiavimo į mokamą automobilių aikštelę, kur renkamas mokestis už mašinos laikymą.
„Daug svarbiau tramdyti tuos, kurie įsigudrina nepaisyti ženklų ir važiuoja nesumokėję. Gaudyti vagis – policijos darbas. Mūsų pareiga – užtikrinti tvarką turgavietėje”, – aiškino nenorėję pasakyti vardų apsaugininkai.
Vagių verslas, anot pašnekovų, klesti.
„Vagia tai, ką lengva parduoti, negriebia to, kas po ranka papuola. Užsakymai nuleidžiami iš aukščiau. Žmonės iš tokio verslo sugeba ir vaikus išmaitinti, ir mašinas išlaikyti”, – neslėpė saugos tarnybos darbuotojai.
Policija bejėgė
Apsaugą užtikrinti turinčiai bendrovei Tilžės turgavietės administracija už valandą atseikėja 12 litų.
Kilus konfliktui, jei nepavyksta susitvarkyti, apsaugininkai kviečia policiją.
Visi iškvietimai registruojami žurnale. Pasak Tilžės turgavietės vedėjos Violetos Kiežienės, kviesti policijos pareigūnus tenka nedažnai.
„Žmonės patys saugosi, griebia vagį už sprando ir varo lauk. Būtų lengviau, jei pareigūnai patruliuotų nuolat. Ne kartą kvietėme policiją bendradarbiauti, tačiau atsakymo nesulaukėme”, – sakė V.Kiežienė.
1-ojoo policijos komisariato viršininkas Romualdas Liaudanskis įsitikinęs, kad pora patrulių vargu ar pagelbėtų.
„Reikėtų viso pulko policininkų po vieną prie kiekvienos prekyvietės. Tai neįmanoma. Mūsų pareigūnai reguliariai vyksta į turgavietę ir apsirengę civiliais rūbais, tikrina, ar nėra prekiaujama nelegaliai. Nė vienas pareigūnas nepraeis pro šalį, kai pažeidinėjami įstatymai ir viešoji tvarka”, – užtikrino R.Liaudanskis.
Pasak pašnekovo, prekybininkai dažniau patys nubaudžia ilgapirščius. Jiems svarbiausia – atgauti pavogtą prekę. O pildyti dokumentus ir aiškintis policijai jie paprastai nenori.
„Apsaugininkai tinka tik šiukšlėms surinkti. Gintis nuo vagių tenka patiems. Ir ginamės, pamokome kaip reikiant, paskui bijo net prisiartinti. Jie supranta vieną kalbą”, – pasakojo akiniais nuo saulės prekiaujantis vyras. Jis nesiryžo išduoti, kokiais būdais baudžia ilgapirščius.
Vagys tobulėja
Nepagautas už rankos – ne vagis. Sučiupti vagį tampa vis sunkiau. Dar kebliau nusikaltimą įrodyti.
„Pavogęs prekę nusikaltėlis dabar jau niekur nebėga. Jie paprastai veikia gaujomis. Vienas nugvelbia, perduoda kitam, o iš turgaus išeina trečias ar penktas. Ir gaudyk vėją laukuose. Vagišiai dažnai ateina į turgavietę parduoti prekybos centre ar kitur pavogtų daiktų. Matai, kad eina per turgų ir siūlo pirkti, paklausi: „Ką darai?” ir sulauki atsakymo: „Aš tik kalbuosi”, – pasakojo savivaldybės įmonės Senojo turgaus direktorė Ramutė Kubilienė.
Nors daugelis „etatinių” ilgapirščių prekeiviams jau žinomi, apsisaugoti vis vien nepavyksta.
„Dabar vagia labai subtiliai, ir dažniau ne prekes, o prekeivių pinigus. Vagys įdėmiai apžiūri, kur pinigai laikomi, ir sugeba juos nepastebimai nušvilpti. Skaudžiausia, kad apiplėšiami ir pirkėjai. Žmonės užsižiūri, paskęsta minioje ir tik vėliau pastebi supjaustytą rankinę, kurioje piniginės nebėra”, – sakė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Donatas Botyrius.
Kartu su žmona turguje prekiaujančiam vyrui teko ir pačiam nukentėti nuo vagių.
D.Botyrius stebėjosi, kad dažnai vagia ir puikiai atrodančios, tvarkingai apsirengusios jaunos merginos.
Prekybininkai ne visada ryžtasi gaudyti apsivogusį asmenį. Sukeltas triukšmas tik atitrauktų dėmesį ir paskatintų kitą vagišių imtis nešvaraus darbo.
Baugina narkomanai
Verslininkams ir turgaviečių administracijai didžiausią nerimą kelia siautėjantys narkomanai. Pastangas juos sutramdyti R.Kubilienė pavadino kova su vėjo malūnais.
„Esame matę kraupių vaizdų. Jiems staiga tampa labai bloga, krenta ant žemės, prasideda traukuliai. Baisu, bet esame bejėgiai ką nors pakeisti. Narkomanai pagalbos nepriima, dažniausiai turgavietėje jie ieško kokio ramaus kampelio, kur galėtų susileisti eilinę dozę”, – pasakojo Senojo turgaus bendrovės vadovė.
Po turgų slampinėjantys narkomanai jau nebestebina ir Naujojo turgaus bendrovės direktoriaus Liudo Butauto.
„Juos visus jau pažįstame. Narkomanai vagia ne visada, dažniau ateina, susileidžia dozę ir užmiega čia pat. Nei juos apkaltinsi, nei išvarysi. Vis tiek sugrįš”, – įsitikinęs L.Butautas.
Narkomanus atpažįsta ir patys prekybininkai.
„Pasižiūri į veidą ir matai – gyvi lavonai. Jei žmogus įklimpęs, niekur nepasislėps”, – sakė Tilžės turgavietėje prekiaujančios moterys.
Prasidėjus vasaros sezonui turguose daugės ne tik pirkėjų, bet ir vagių. Turgaviečių vadovai ragino žmones būti atidesnius ir saugoti asmeninius daiktus.