Pajūrio dviračių trasa važiuojantys dviratininkai rizikuoja sveikata ir gyvybe. Problemą išspręsti galėtų tvirtos, sunkiai pašalinamos užtvaros.
Važiuodamas pajūriu nusidriekusia specialiai dviratininkams skirta trasa negali būti tikras, kad saugiai pasieksi užsibrėžtą tikslą. Nors šiuo taku leidžiama važiuoti tik žmogaus raumenų jėga varoma transporto priemone, dviratininkai skundžiasi, kad jiems dažnai tenka trauktis iš kelio automobiliams, mopedams ir keturračiams motociklams.
Trūksta priežiūros
Pernai pajūryje buvo baigta įrengti nauja dviračių trasa, kuri driekiasi 200 kilometrų senais, rekonstruotais ir naujais takais bei mažo intensyvumo keliais – nuo Būtingės iki Nidos bei pamariu nuo Klaipėdos iki Rusnės. Tai pirmoji šalyje dviračių trasa, kuri yra oficialiai įteisinta ir paženklinta dviračių trasos ženklais. Iš viso pastatyti 533 ženklai. 10,5 mln. litų vertės projektą „Dviračių žiedo Vakarų Lietuvoje plėtojimas” koordinavo Valstybinis turizmo departamentas.
Tačiau šioje trasoje esama ir ruožų, kur nėra takų specialiai dviračiams. Ji tiesiog driekiasi mažesnio intensyvumo keliais, kuriais važinėja ir automobiliai. Tačiau teigiama, kad visoje trasoje užtikrintas saugumas.
Pasak Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininko Sauliaus Ružinsko, nors nauja dviračių tako danga puiki, kai kur labai trūksta priežiūros: „Yra tokių ruožų, ypač miškuose, kur per pernykščius lapus ir spyglius nematyti asfalto. Palijus tokios vietos tampa labai slidžios ir kelia grėsmę dviratininkams. Taip pat daugelyje vietų nėra užtvarų, draudžiančių važiuoti automobiliams ar kitoms mechaninėms transporto priemonės. Nors trasos prieigose ir pastatyti eismą draudžiantys ženklai, kai kurie automobilininkai jų nepaiso. Praėjusiais metais turistų iš Vokietijos grupė vos spėjo pasitraukti iš kelio visu greičiu lekiančiam keturračiam motociklui.”
Važiuoti romantikos mėgėjai šia tik dviračių eismui skirta danga mėgsta riedėti iki pat jūros ar grįždami iš Palangos į Klaipėdą susitrumpinti kelią. Tokie chuliganai labai piktina dviratininkus, kurių šiuo taku važiuoja labai daug. Situaciją išspręsti galėtų tvirtos, sunkiai pašalinamos užtvaros.
Nenorėjo rūpintis
Ilgai buvo neaišku, kas apsiims prižiūrėti dviračių trasą. Iš pat pradžių buvo numatyta, kad Valstybinis turizmo departamentas kartu su Klaipėdos apskritimi šią trasą įregistruos ir vėliau perduos savivaldybėms, šios privalės rūpinti jų priežiūra. Tačiau tam reikėjo savivaldybių tarybų sutikimo ir specialaus Vyriausybės sprendimo.
Trijų pajūrio savivaldybių (Klaipėdos, Klaipėdos rajono ir Palangos) atstovai ilgai spyriojosi perimti šią trasą savo žinion. Rekonstravus 24 kilometrų ilgio jos ruožą nuo Klaipėdos šiaurinės dalies iki Palangos ilgai buvo neaišku, kas privalo prižiūrėti šį objektą.
Klaipėdos apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius išsyk po šio ruožo atidarymo sakė nė nesiruošiantis apsiimti eksploatuoti įrengtų naujų dviračių takų, mat tokia funkcija pagal įstatymus apskričiai nepriskirta. Esą apskrities biudžete nėra ir negali būti numatyta lėšų tokiems dviračių takams prižiūrėti.
Savivaldybės užsispyrė perimti trasas tik tada, jei Valstybinis turizmo departamentas jas juridiškai įregistruotų ir perduotų nuosavybės, o ne patikėjimo teisėmis. Tad nors trasa buvo pradėta eksploatuoti praėjusių metų liepą, visi juridiniai formalumai, susiję su nuosavybės perregistravimu, buvo baigti tik šių metų sausį. Iki to laiko trasa nebuvo kam rūpintis.
Supjaustytos padangos
Kol trasa nauja, jai didelės priežiūros nereikia. Tereikia nušluoti pernykščius lapus, vėjo nuplėštas šakas ir spyglius.
Už tai atsakingi Klaipėdos ir Palangos savivaldybių tarnautojai teigia, jog dviračių tako danga valoma reguliariai.
Žinomas Klaipėdos dviračių sporto treneris Vaclovas Šiugždinis, važiuodamas kalnų dviračiu labai storomis padangomis, užvažiavo ant stiklo šukės ir jas supjaustė. „Tokio dviračio padangos beveik piršto storumo. Manau, komunalininkai turėtų labiau pasistengti, tokių incidentų neturėtų būti. Labai nemalonu, kai nuvažiavęs keliolika kilometrų viduryje miško susipjaustai padangas ir reikia grįžti pėsčiomis”, – aiškino V.Šiugždinis.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, miesto teritorijoje esančios dviračių trasos danga valoma labai dažnai: „Pati dažnai važinėju dviračiu ir galiu garantuoti, kad ji nuvalyta. Tačiau už chuliganų elgesį negaliu garantuoti. Aišku, yra tokių asmenų, kurie specialiai daužo butelius, bet prie kiekvieno jų kiemsargio su šluota nepastatysi.”
Palangos savivaldybės Komunalinio skyriaus vedėjas Ignas Romualdas Večerskis taip pat tvirtino, kad visa dviračių trasa buvo valoma ir prižiūrima tiek žiemą, tiek dabar.
Klaipėdos rajono savivaldybėje, kurios teritorijoje yra blogiausiai prižiūrėta trasos dalis, nepavyko rasti už šio tako priežiūrą atsakingo asmens. Praėjusį penktadienį vyko rajono mero rinkimai, tad dėl šio renginio savivaldybės administracijoje darbas praktiškai nevyko – skyrių vedėjų darbo vietoje nebuvo, o atsiliepę specialistai nieko nežinojo ir negalėjo komentuoti.
Vienintelis kelias sodininkams
Nemirsetoje bei Klaipėdos miesto teritorijoje, ties Giruliais, keliais šimtais šios dviračių trasos metrų oficialiai važinėja ne tik dviratininkai, bet ir vienos sodų bendrijos gyventojai. Dviratininkai skundžiasi nenorintys kvėpuoti išmetamosiomis automobilių dujomis, todėl nesitraukia jiems iš kelio. Automobilininkai pyksta ant dviratininkų, kad šie trukdo eismui.
Pasak Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus viršininko Sauliaus Švėgždos, ši situacija jam žinoma, o policijos pareigūnai stengiasi ieškoti kompromisų. „Iš pradžių šis ruožas buvo pažymėtas ženklais, kurie draudė bet kokio transporto, išskyrus dviračių, eismą. Tačiau sulaukėme minėtos sodų bendrijos gyventojų skundų, kad jie esą negali pasiekti namų, nes tai yra vienintelis kelias. Ten nuolat gyvena 6 ar 7 klaipėdiečių šeimos. Todėl atsižvelgiant į jų prašymus teko pastatyti ženklus, ribojančius automobilių greitį, o eismo uždrausti visiškai negalime, tai neprotinga. Žmonės negalėtų patekti į savo namus. Kol dviračių trasa nebuvo oficialiai įteisinta, tol tuo keliuku draugiškai visi naudojosi”,- situaciją komentavo S.Švėgžda.