Žmonės vis dažniau prabyla apie Hipokrato priesaiką pamiršusių gydytojų akibrokštus.
Dvi klaipėdiečių šeimos dar ilgai prisimins balandžio 1-osios sekmadienį. Pokštų diena galėjo baigtis tragiškai.
Tačiau medikai kaltę linkę suversti pacientams, ieškantiems problemų ten, kur jų neva nėra.
Paliko gatvėje
Neįgalaus sūnaus motina Cicilija Narkevičienė įsitikinusi, kad iš jos šeimos buvo pasityčiota.
Sekmadienio vakarą jos gilia depresija sergantis 22-ejų sūnus ėmė grasinti iššoksiąs pro langą.
Negalėdami sutramdyti agresyvaus vaikino, tėvai iškvietė policiją.
Pasikalbėję su ligoniu pareigūnai paskambino medikams. Šie nusprendė vežti vaikiną į ligoninę apžiūrai.
„Pusiaukelėje, ties „Akropoliu”, sūnus staiga puolė tėvą, mušėsi ir keikėsi.
Triukšmą išgirdęs vairuotojas sustabdė automobilį, atidarė galines duris ir liepė lipti lauk. Sūnus pabėgo, o mes likome stovėti vidury gatvės. Jis grįžo tik kitą rytą”, – susijaudinusi pasakojo moteris.
C.Narkevičienė tikėjosi, kad sūnų medikai prižiūrės tol, kol šis nurims, nes vaikino elgesys – neprognozuojamas.
„Namuose jaučiuosi nesaugi. Užėjus priepuoliui sūnus gali bandyti mane nužudyti”, – nerimavo klaipėdietė.
„Šeimyninis konfliktas”
Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis pateisino kolegų poelgį.
„Jeigu pacientas agresyviu elgesiu kelia pavojų darbuotojams, jie turi teisę gintis. Būna, kad patys ligoniai pabėga. Yra buvę atvejų, kai nukentėjo ir medikai, ir automobilis”, – sakė pašnekovas.
Jam pritarė ir pavaduotoja Birutė Fedaravičiūtė.
„Pacientas – pilnametis. Jis į ligoninę važiavo savo noru. Matyt, staiga apsigalvojo, atidarė mašinos duris ir pabėgo. Prievarta jo sulaikyti negalima. Tokiais kaltinimais šeima bando savo problemas suversti medikams”, – nė kiek nesistebėjo B.Fedaravičiūtė.
Jos nuomone, vaikino tėvai turėjo savo transportu vežti agresyvų sūnų į ligoninę. Kvietimo kortelėje sekmadienį budėję medikai įrašė: „Šeimyninis konfliktas”.
B.Fedaravičiūtė įsitikinusi, kad medikus žmonės kaltina nepagrįstai.
„Niekas nėra tobulas. Pasirodo, kas pirmesnis, tas ir teisesnis”, – sakė gydytoja.
Pagalbos nesulaukė
Du vaikus auginanti Adelė Giedraitė prisipažino medikų abejingumą patyrusi nebe pirmą kartą.
Savaitgalį apsirgusi jauna mama blaškėsi po miestą, ieškodama gydytojo, galinčio apžiūrėti gerklę.
Sekmadienio rytą moterį sunerimti privertė ūmus gerklės skausmas ir karščiavimas.
„Jaučiausi labai prastai. Paskambinau į Jūrininkų ligoninės Priėmimo skyrių. Ten man pasakė, kad budinčio gerklės specialisto nėra ir patarė kreiptis į Universitetinę ligoninę. Nuvykusi ten su vaikais ant rankų pagalbos nesulaukiau. Nusiuntė į Apskrities ligoninę. Po ilgų derybų budinti gydytoja sutiko mane apžiūrėti, tačiau įspėjo, kad teks mokėti 40 litų. Pinigų aš neturėjau, tad teko važiuoti namo”, – pasakojo A.Giedraitė.
Tai, kad žmogus siuntinėjamas nuo durų iki durų, kai kurių medikų nejaudina. Atsakymą jie visada turi paruošę iš anksto.
Apskrities ligoninės Priėmimo skyriaus vedėjas Jonas Klapatauskas sakė, kad gerklės skausmas nepatenka į būtinosios pagalbos atvejų sąrašą, todėl A.Giedraitė skubos tvarka apžiūrėta ir nebuvo.
„Nežinau, kaip ten įvyko – du ar tris vaikus ant rankų laikė. Tai tik teorija mums sugraudinti. Tačiau mes turime laikytis instrukcijų”, – pretenzijų nesuprato gydytojas.
Skundų daugėja
Valstybinės medicinos audito inspekcijos specialistai sulaukia vis daugiau medikais nusivylusių žmonių skundų.
„Kasmet gauname per pustrečio šimto prašymų patikrinti iš karto kelias įstaigas. Dažniausiai žmonės skundžiasi dėl pavėluotai nustatytos diagnozės, aplaidaus ir atsainaus požiūrio į pacientą ir jo problemą”, – vardijo Inspekcijos vadovė Ramunė Navickienė.
Ji teigė netikinti, kad gydytojai tyčia kenkia bėdos ištiktiems žmonėms, tačiau medikų neteisino.
Patys medikai, anot R.Navickienės, teisinasi dideliu krūviu, nuovargiu, mažais atlyginimais ir netinkamu darbo organizavimu.
„Algos tikrai nėra didelės, todėl daugelis gydytojų priversti dirbti keliose įstaigose. Baigę vieną pamainą, skuba į kitą. Normalu, kad dėl to kenčia jų darbo kokybė. Tačiau atsakomybės už pacientą tai nesumažina”, – įsitikinusi Inspekcijos vadovė.
Inspekcijos specialistai neskuba bausti medikų. Dažniausiai apsiribojama įspėjimais ir rekomendacijomis.
Jeigu mediko klaidos pasekmės skaudžios, jis rizikuoja netekti licencijos.