Sudėtingėjant Lietuvos rinkai ir augant konkurencijai kiekvienos bendrovės vadovas yra priverstas galvoti apie įmonės plėtrą.
Vis dažniau pastebime pranešimų, jog susijungė kelios įmonės arba mažesnė įmonė prisijungė prie didesnės. Pastaruoju metu šie įmonių augimo būdai tampa vis aktualesni, todėl, kad būtent jie leidžia sparčiai plėtoti įmonės veiklą, išsikovoti didesnę rinkos dalį, didinti konkurencingumą, kompetenciją, vykdyti vertikalią ar horizontalią verslo integraciją.
Susijungimo formos parinkimas priklauso nuo konkrečių verslo tikslų ir sąlygų, vadovų nuostatų, tarpusavio pasitikėjimo ir interesų. Tai gali būti tiesiog apsikeitimas akcijomis, bendros įmonės kūrimas, veiklos perkėlimas į vieną iš bendrovių. Pagrindinė įmonių susijungimo paskata – ekonominė nauda.
Dažnai įmonių susijungimai vyksta dėl pakankamai paprastų priežasčių – viena įmonė turi pažangią gamybos technologiją, kita įmonė turi aukštos kvalifikacijos personalą ar didesnę rinkos dalį. Taip gaunamas sinergijos efektas, sumažėja veiklos išlaidos, greitai išplečiamas verslas.
Tiek įsigijimai, tiek susijungimai yra sudėtingas ir ilgas procesas, reikalaujantis atitinkamo pasiruošimo, skaičiavimų ir kvalifikacijos. Todėl visas procesas pirmiausia prasideda nuo to, kad investicijų patarėjai sudaro ekspertų grupę, kuri koordinuoja susijungimo procesą. Dažniausiai tai teisininkai, auditoriai, viešųjų ryšių specialistai bei įmonės vadovai.
Sėkmingam sandoriui sudaryti reikalingas pakankamai spartus tempas, todėl dažniausiai stengiamasi susijungimo procesus pabaigti per 90 dienų. Be to, kiekvienas įmonės darbuotojas turi žinoti kokiu tikslu vyksta sandoris bei kokios gali būti to pasekmės.
Vykstant deryboms dėl susijungimo dažnai yra tariamasi dėl ateities strategijos, vadovavimo pasidalijimo. Organizacijų kultūrą suderinti užima daugiausia laiko, būna, jog tai nepavyksta. Tai gali stipriai atsiliepti veiklos perspektyvai dėl pernelyg skirtingų personalo įpročių bei darbo specifikos.
Todėl į procesą būtina įtraukti kuo daugiau žmonių – deleguoti tam tikras užduotis, taip darbuotojai jausis labiau vertinami bei lengviau reaguos į būsimus pokyčius. Po įmonių susijungimo seka integravimosi procesas, o tai daug pastangų ir patirties reikalaujantis darbas. Kaip rodo patirtis, 40 proc. laiko ir pastangų reikia iki susijungimo, 60 proc. – po jo.
Lietuvos rinka tampa vis patrauklesnė investuotojams. Auga visuomenės pajamos, mažėja šešėlinės ekonomikos įtaka, skaidrėja verslas, tačiau auga konkurencija. O tai reiškia, kad norint išlikti sudėtingėjančioje rinkoje, reikės pasirinkti vieną iš dviejų scenarijų – plėstis arba verslą parduoti. Priešingu atveju tai jau nebe verslas, o tik hobis.
Manau, kad bendros įmonės kūrimas nėra blogai, jei abi įmonės iš to gauna naudos ir yra sukuriama daug naudingesnė ir vertingesnė įmonė. Tik problema, kad dažnai po įmonių susijungimo yra vykdomi ir etatų mažinimai, ko pasekoje žmonės praranda darbus.