Žymiausiame pasauliniame kruiziniame renginyje „Seatrade” kruizinės laivybos konvencija”, kuris kovo 13-15 dienomis vyko Majamyje (JAV), dalyvavo ir Lietuvos delegacija.
Sulaukė atgarsio
Lietuvos stendas „Kruizinė Lietuva – Klaipėda” buvo pristatytas 18 kvadratinių metrų plote vadinamoje Europos gatvėje (Europe Cruise Street) kartu su kitais Baltijos regiono uostais.
Parodoje dalyvavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro, kruizinių laivų agento „Limarko”, Klaipėdos laivų remonto, kuris yra kruizinių laivų terminalo operatorius, ir turizmo bendrovės „Krantas Travel” atstovai.
Stende su svečiais bendravo ir Lietuvos ambasados JAV patarėja Sigita Kavaliūnaitė. Ji konsultavo planuojančius atvykti į Lietuvą dėl vizų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros skyriaus vadovė Lina Gudelionytė-Gylienė teigė, kad paroda Majamyje šiais metais sulaukė didelio dėmesio.
Klaipėdiečių delegacija parodai rengėsi ypač kruopščiai. Iš anksto dar sausį buvo išsiuntinėti kvietimai kruizinių linijų, turistinių įmonių, tarptautinių organizacijų bei tarptautinių projektų grupių atstovams. Todėl stende nuolat lankėsi daug besidominčiųjų Lietuva ir Klaipėda.
„Nusivežėme naujų leidinių, filmų, suvenyrų, kompaktinių diskų su lietuviškomis dainomis anglų kalba, lietuviškų vaišių. Surengėme reklaminę kampaniją. Kiekvieną dieną leidžiamame parodos laikraštyje net 2 kartus buvo išspausdinta medžiaga apie Klaipėdą”, – teigė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.
Dalyvauti pasaulinėje kruizinės laivybos parodoje kainuoja gana brangiai, todėl klaipėdiečiai viską darė patys.
Jie lagaminuose vežė ne tik pristatymui reikalingą medžiagą, bet ir stendo įrangą. Nepaisant to, Lietuvos delegacijos atstovės akcentavo, kad jų pasirodymas buvo solidus, sukėlė nemažą susidomėjimą. Tačiau pastebėta, kad kitos Europos valstybės parodai Majamyje skyrė daugiau lėšų, stendams kurti kviestos reklamos firmos.
L.Gudelionytė-Gylienė pastebėjo, kad išradingai stendą pristatė Suomija. Jie turėjo pramoginę dalį su Kalėdų Seneliu ir Snieguole. Lietuvos delegacija taip pat planavo muzikinį pasirodymą, tačiau tam nepavyko surasti rėmėjų.
Planuoja mažinti rinkliavas
2007 metų kruizinės laivybos maršrutai jau suformuoti. Tikimasi, kad pasirodymas Majamyje turės įtakos 2008 metų laivybos sezonui.
Klaipėdos uostu susidomėjo daug klientų. L.Gudelionytė-Gylienė teigė, kad kalbėta tiek su Klaipėdos uostą jau žinančių kruizinės laivybos linijų, tiek su naujų linijų atstovais.
Kai kurie jau turi savo kruizinius maršrutus suplanavę netgi iki 2009 metų, kiti juos dar dėlioja.
Parodos lankytojus ypač sudomino informacija, kad nuo 2008 metų Klaipėdos uoste planuojama mažinti rinkliavas kruiziniams laivams. Tam pačiam laivui užsukus į uostą ketvirtą kartą rinkliavą planuojama sumažinti 20 procentų, o užsukus 8-ą kartą net 50 procentų.
Vienas įdomesnių pasiūlymų buvo tai, kad Klaipėda susidomėjo ir 2008 metų žiemą planuoja užsukti ledlaužiu savo klientus po ekspedicijas plukdanti viena Norvegijos jūrinio turizmo kompanija. Kruizinė laivyba Baltijos jūra regione žiemą populiarėja. 2006 – 2007 metų žiemą Baltijos jūroje plaukė 6 laivai. Atsiranda kalėdiniai kruizai.
Pasaulyje daugėja turtingų pavienių jūrų turistų, keliaujančių aplink pasaulį savo laivais. Galimybe užsukti į Klaipėdą domėjosi aplink pasaulį planuojantys keliauti du turtingi australai. Su 52 metrų ilgio ištaiginga jachta, kurios įgulą sudaro 15 narių, jie norėtų užsukti šių metų vasarą. Svečiai norėtų, kad būtų surengta ekskursija po Lietuvą, aplankant ir Vilnių. Tokių turtingų ir atskiras programas turinčių klientų ateityje tik daugės.
Reikėtų sujungti pajėgas
Parodoje, kaip teigė „Limarko” bendrovės Agentavimo skyriaus vadovas Saulius Laumenis, išgirsta ir nemaloni naujiena. Kruizinės laivybos kompanija MSC, 2008 metais planavusi į Klaipėdą laivu „MSC Opera” atplukdyti keleivius 8 kartus, to ketinimo atsisakė. Laivas „MSC Opera” vietoje Klaipėdos pasirinko Švedijos Visbio uostą, kur ir anksčiau plaukė. MSC kompanijos rinkodaros specialistai mano, kad nėra prasmės keisti maršruto, nors parodoje Majamyje dalyvavęs „MSC Opera” laivo kapitonas teigė, kad būtų naudinga plaukti ir į Klaipėdos uostą. Lina Gudelionytė-Gylienė vylėsi, kad atsisakymas užsukti į Klaipėdos uostą dar nėra galutinis.
Majamyje Klaipėdos atstovai išgirdo ir „Fred Olseno” kruizinės linijos vadovo Naidželo Lingardo (Nigel Lingard) teiginius, kad Klaipėdos uostas nėra geografiškai patogioje vietoje. Atskraidinus keleivius, pavyzdžiui, į Kopenhagą, iš kur prasideda kruizas, tiesiogiai plaukiama į Taliną, po to į kitas sostines – Sankt Peterburgą, Helsinkį, o atgal užsukama į Stokholmą. Papildomai sukti į Klaipėdą kertant Baltijos jūrą nėra patogu.
L.Gudelionytė-Gylienė mano, kad bendromis Vokietijos Rostoko ir Bremenhafeno, Lenkijos Gdansko ir Klaipėdos jėgomis reikėtų vykdyti bendras rinkodaros priemones, kad būtų suaktyvinta kruizinė laivyba pietinėje Baltijos jūros dalyje. Jei kruizinis laivas užsuktų į Gdanską, didelė tikimybė, kad jis suks ir į Klaipėdą.
Baltijos jūros tendencijos
Konferencijoje Majamyje, kaip sakė L.Gudelionytė-Gylienė, ji išgirdo Baltijos jūros regionui labai naudingų tendencijų.
Pagal praėjusių metų kruizinės laivybos rezultatus Baltijos jūros regionas vystėsi bene intensyviausiai. Jei pasaulyje kruizinės laivybos turistų padaugėjo 9 procentais, tai Baltijos jūros regione – 30 procentų.
Įdomu, kad į Baltijos jūros regioną vyksta labiau intelektualūs žmonės, kurie nori pamatyti miestus, architektūrą, susipažinti su šalių kultūra, gamta. Baltijos kruizai yra brangesni, nes vieno kruizo metu aplankoma daug skirtingų kultūrų ir istorinės patirties šalių. Regione daugėja ne tik amerikiečių turistų, bet ir europiečių.
Pasaulyje vyrauja nelabai gera tendencija, kai, didėjant laivams ir atsirandant juose vis daugiau pramogų, žmonės tarsi nebenori lipti iš laivų. Tačiau Baltijos regione tai nėra būdinga.
Kruizus Europoje teigiamai vertina ir Kruizinių linijų asociacijos atstovai, kurie vykdė savo klientų apklausas. Anot L.Gudelionytės-Gylienės, Majamyje teigta, kad Europos uostai kruizams yra labai gerai pasiruošę – jie turi ką parodyti, turistai labai gerai priimami.
Siūlys naujoves
Kovo 11 dieną vyko susitikimas su JAV lietuviais. „Krantas Travel” bendrovės vadybininkui Mariui Serapinui kalbantis su Amerikos lietuviais paaiškėjo, kad netgi JAV turistinės agentūros mažai ką žino apie Lietuvą. Viena tautietė iš Floridos, kur dirba turistinėje kompanijoje, prisipažino nežinanti, kad Lietuva gali priimti kruizinius laivus.
Anot L.Gudelionytės-Gylienės, Amerikoje reikėtų plataus, valstybės lygio, šalies pristatymo. Į renginį kasmet galėtų atvykti Lietuvos konsulai JAV, gal net ir Lietuvos valdžios atstovai. Kitais metais Majamyje paroda vyks kovo 11-ąją. Tą dieną parodoje ir reikėtų organizuoti didžiulį valstybinį renginį, kokį daro kitos šalys savo stenduose – su pramogine dalimi, žymiais žmonėmis, žinomais nacionaliniais atributais, suvenyrais ir vaišėmis. Taip parodoje St. Patriko dieną švenčia Airija. Be to, būtinas ir bendras Lietuvos valstybės, kaip turistinės šalies, įvaizdžio formavimas JAV. Prieš keletą metų kaimyninė Estija visame pasaulyje vykdė žinomą kampaniją „Welcome to Estonia”, po kurios rezultatas buvo akivaizdus – į Estiją per metus atplaukia apie 300 kruizinių laivų.
Pristatant kruizinę laivybą pagrindinis Lietuvos šūkis turėtų būti naujovių paieškos, aukščiausių jūrų turistų priėmimo standartų taikymas. 2006 metais Klaipėdos kruizinis sezonas išsiskyrė patraukliomis naujovėmis. Kruizinių laivų turistams buvo dovanojamos vėliavėlės su miesto planu, lankytinomis vietos. Uosto svečiai buvo vaišinami žolelių arbatos, pagamintos pagal originalų etninį receptą ir pagardintos medumi, puodeliu. Turistams buvo siūlomi nauji maršrutai, pavyzdžiui, jie turėjo galimybę susipažinti su spalvingu lietuviško kaimo gyvenimo stiliumi, amatais, paragauti tradicinių patiekalų, kurie yra neatskiriama šalies istorijos dalis. Be to, atplaukus dideliems laivams tradiciškai buvo organizuojamas jomarkas, kuriame svečiai galėjo susipažinti su liaudies meistrų, medžio drožėjų, juvelyrų, audėjų ir kitų amatininkų kūryba.
Gerų darbų nereikėtų pamiršti ir šiemet. Klaipėdos uostas 2007 metų kruiziniam sezonui, kur laukiama 56 kruizinių laivų įplaukimų (sąrašas gali keistis), yra paruošęs ir kitų naujovių. Planuojama, kad kiekvienam svečiui bus dovanojamas senovės lietuvių vandens dievo vardu pavadintas negazuoto mineralinio vandens butelis „Neptūnas”, kad, numalšinęs troškulį, jis galėtų pratęsti pažintį su senamiesčiu.
„Klaipėdos laivų remonto” atstovas Genadijus Šapkinas, apžiūrėjęs Majamio kruizinį uostą, žadėjo, kad ateityje skirs dar daugiau dėmesio Klaipėdos kruizinio terminalo infrastruktūrai ir įvaizdžiui gerinti – kiek įmanoma apšvies jūrinio paveldo vertybę – slipą, gerins priėjimą prie kruizinių laivų.
Klaipėdoje vyks solidūs renginiai
Geru pavyzdžiu, kaip prisistatyti kruizinėms linijoms, galėtų būti ir Baltijos kruizų projektas. Jis Majamyje pristatė naują leidinį – išsamų Baltijos uostų kruizų vadovą, USB atminties korteles apie Baltijos jūros kruizų uostus.
L.Gudelionytė Gylienė mano, kad reikėtų dar labiau aktyvinti jūrų turistų pritraukimo į Klaipėdą veiklą. Gegužės 22-23 dienomis Klaipėdoje vyks INTERREG III C projekto Port-Net tarptautinė konferencija „Keleivių transportavimo tendencijos Europos Sąjungoje „Baltijos jūros ribose” apie keleivinę laivybą, kur ketinama pakviesti ir kruizinės laivybos linijų atstovus. Klaipėda taip pat ketina dalyvauti 2007 rugsėjo 25-27 d. vyksiančioje „Seatrade Europe” parodoje ir konferencijoje.
Kitais metais Klaipėdoje turėtų vykti organizacijos „Kruizinė Europa” (Cruise Europe) generalinė asamblėja. Daugelis šios pagrindinės Europos kruizų organizacijos vadovų taip pat ir kruizinių kompanijų vadovų, nėra buvę Lietuvoje, neįsivaizduoja, kokia ta mūsų šalis, kaip mes gyvename, kas pas mus iš tikro įdomaus. Panašus renginys vyko ir Taline 2004 metais. Estai pasakojo, kad „Kruizinės Europos” vadovų požiūris į jų šalį, kol jos nematė, buvo pasyvus ir gana šaltas.