Kai su šia dėstytoja susitikome pokalbio, ji išreiškė pageidavimą kalbėti ne apie save. „Noriu studentams pasakoti apie kalbas ir jų mokymąsi”, – paaiškino doc. dr. Dalė-Elena Novotny, poliglotė, studentams dėstanti vokiečių kalbą.
Kad studentai lengviau išmoktų kalbos, docentė sugalvoja vis kažką naujo: praėjusiais metais režisūros studentai vokiečių kalbos mokėsi vaidindami etiudus pagal vokiečių filologijos studentų parašytą scenarijų, šiais metais – vėl naujas projektas jau istorikams.
Jaunatviška ir entuziastinga dėstytoja moka vokiečių, anglų, lenkų, rusų, norvegų ir kt. Beje, daugumą jų dėstytoja išmoko pati. Docentė gana kritiškai žvelgia į šiuolaikinių studentų mokymąsi, tačiau optimistiškai – į kiekvieno jauno žmogaus kalbinius gabumus.
Dėstytoja, noriu išmokti dar vieną užsienio kalbą. Ar lengva būtų tai padaryti?
Užsienio kalbu mokymasis – tai kaip klasika – visi nori būti ją perskaitę, bet niekas nenori skaityti. Taigi, daug kas norėtų mokėti vieną ar kitą užsienio kalbą, bet pritrūksta valios ir pasiryžimo mokytis, nes tik sistemingas, nuolatinis mokymasis gali užtikrinti kalbos išmokimą.
O kaip lengviausia išmokti naują kalbą?
Priklauso nuo paties žmogaus, jo atminties struktūros, pomėgių ir pan. Vienam geriau sekasi įsiminti žodžius ir sakinius juos matant, kitam lengviau viska išmokti klausantis įrašų, o trečiam galbūt patiks tuos žodžius kelis kartus parašyti. Štai asmeniškai man labiausia prie širdies knygų skaitymas. Kartais taip užsiskaitau, kad nepastebiu, jog skaitau kalba, kurios dar dorai ir nemoku.
Svarbu ir išmokimo tikslas. Pavyzdžiui, aš beveik pusę savo daugiau ar mažiau išmoktų užsienio kalbų daugiau naudoju pasyviai – t. y. skaitau literatūrą. O štai rusų, vokiečių, anglų kalbomis tenka nemažai bendrauti, todėl jų išmokimo laipsnis jau kitas – kur kas labiau aktyvizuotas.
Tačiau kai kurie labiau linkę į tiksliuosius mokslus. Tikriausiai į juos žiūrite atlaidžiau.
Dažnai girdžiu sakant: „Dėstytoja, as negabus kalboms”. Pastebėjau, jog tik labai nedaug žmonių yra tikrai negabūs. Visiems kitiems tiesiog reikia daugiau dirbti norint pasiekti geresnių rezultatų.
Daugelis studentų apie save nedrįsta pasakyti, jog moka užsienio kalbą. Kodėl?
Besimokantys dažnai būna nusivylę, nes jaučiasi negalį laisvai kalbėti vokiškai arba prancūziškai, nors ir mokėsi šių kalbų mokykloje arba universitete. Dėstytojas tikrai nesugebėsiu išmokyti kalbos, juo labiau susitikdamas su studentais tik kartą per savaitę. Galiu tik patarti kaip mokytis, supažindinsiu jus su kalbos struktūra.
Būtent taip ir suprantu savo, kaip dėstytojo, misiją. Tik gaila, kad vis daugiau studentų ateina iš mokyklų nemokėdami dirbti savarankiškai, nemoka skirti esminių dalykų nuo nesvarbių, todėl daug laiko užima tai, apie ką mano studentai juokauja – „Mokomės mokytis”.
Verkšlenti, kad mokytojai neišmokė užsienio kalbos, yra mažų mažiausiai naivu. Ypač prie dabartinės gausos mokymosi priemonių. Pažįstu ne vieną žmogų, kuris, neturėjęs jokio mokytojo, puikiai išmoko vieną ar kitą užsienio kalbą.
Kiekvienas pirmakursis bent pusmetį mokosi užsienio kalbos. Manote, tai naudinga?
Pritarčiau filosofui Arvydui Šliogeriui, kad nereikėtų suteikti per daug reikšmės mistiniams projektams ir vizijoms. Kartais daug svarbesni būna konkretūs veiklos žingsniai. Negelbės nei gražiausiai surašyta studijų programa, nei patys protingiausi sandai, jeigu seminaro metu grupėje sėdės apie 20 studentu. Kaip jie tai galėtų padaryti, jeigu per seminarą gal ir žodžio nepasako? Užtat ir žinių lygis, manding, prastėja – nežiūrint tobulesnių programų, gražiai surašytų vizijų ir tu pačiu dėstytojų.
Tačiau gerai išmokti kitą kalbą reikia praktikos. Universitete, manau, nėra tam sąlygų.
Kai kuriems studentams vis dar atrodo, jog galimybę praktiškai lavinti kalbą jiems turi pasiūlyti universitetas. Žinoma, yra daugybė mainų ir kitokių programų, pagal kurias studentai gali pasimokyti užsienio kalbos šalyje, kurioje ta kalba kalbama. Tačiau domėtis, pagaliau kryptingai ieškoti tokiu galimybių, tai jau, atleiskite, paties studento reikalas. Ir laimi tas, kas nepavėluoja į traukinį.
Mokate daug kalbų. Ar nepasiklystate tarp jų gausos?
Kuo daugiau moki kalbų, tuo lengviau išmokti kitas kalbas. Tačiau galbūt nereikėtų per daug žavėtis kiekybe, nes para juk turi tik 24 valandas ir, kaip įrodyta psichologų, asmenybė gali patirti didelį diskomfortą, psichinį disbalansą tarp išmoktų kalbų ir jų realizacijos galimybių.