Lošimas – rimta liga?

Viena PB skaitytoja nusprendė prisipažinti, kad žodis „kazino” ją privertė žengti itin drąsų žingsnį – po kelių apsilankymų lošimo namuose parašyti pareiškimą ir prašyti nebeleisti į juos nė kojos įkelti. Lošimo manija vadinamą psichologinę ligą specialistai vadina priklausomybe azartiniams žaidimams.

Šio žingsnio priežastį moteris įvardijo kaip išgąstį, kad lengvai pasiekiami kazino pinigai gali ją, kaip asmenybę, sužlugdyti: „Kai pirmą kartą įžengiau į jaukius namus (taip tuomet maniau), negalvojau, kad iš automato krintantys žetonai, reiškiantys pinigus, ar rulete laimėtos sumos užburs. Tik vėliau supratau, kad man gali baigtis blogai – rizikuoju šeimos gerove, juodu prakaitu uždirbtų pinigų praradimu ir, žinoma, liga, vadinama priklausomybe: „lengvi” pinigėliai pasiekiami vieno ar kelių automato klavišų paspaudimais ar žetonų padėjimu ant ruletės laukų”.

Moteris teigia, kad lošimo namų administracijai jai teko pateikti paso kopiją bei pareiškimą ir nurodyti, nuo kurios datos ir iki kurio laiko ji pageidauja nesilankyti kazino.

„Džiaugiuosi, kad nebuvau dar iki ausų įklimpusi į šį liūną ir dar blaiviu protu suvokiau, kad reikia elgtis ryžtingai. Turiu šeimą ir ją prarasti rizikuoju rimtai. Sunkiai uždirbami pinigai čia pralošiami akimirksniu”, – patenkinta ryžtingu poelgiu sako PB skaitytoja.

Svarbūs du dalykai

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro direktorius psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna (nuotraukoje) teigia, kad ši priklausomybė žinoma dar nuo Nikolajaus Gogolio laikų: „Žmonės jau tada pralošdavo dvarus. Dabar atsirado lošimo namai, kitaip vadinami kazino. Šis žodis daugumai primena vis dažniau minimą diagnozę – lošėjas. Lošėju vadinamas tas, kurio potraukis žaisti azartinius žaidimus, pasak mūsų, psichiatrų, yra patologinis, tai yra nekontroliuojamas”.

Anot specialisto, žmogui labai svarbūs du dalykai – saugumo jausmas, kurį psichiatrai įvardija nepagrįsta iliuzija, ir pripažinimas: „Jei šių dalykų mums trūksta, jaučiamės prastai: neišsimiegame, esame blogos nuotaikos, nervingi, imame save nuvertinti… Tada įvairiomis kortomis ar mirksinčiomis automatų lemputėmis masinantis kazino tampa pavojingas”.

Gydytojas svarsto kodėl? Jo tvirtu įsitikinimu, azartiniai žaidimai, kaip ir visos kitos priklausomybės formos, sudaro saugumo iliuziją. Lošdami žmonės atsiriboja nuo jų nepripažįstančio pasaulio, nejaučia pavojaus, patiria teigiamų emocijų: „Liguistas potraukis lošti dažniausiai, netgi, drįstu teigti, visada, susijęs su psichologiniu, dvasiniu ar fiziniu pervargimu. Kai nebeturime laiko ir jėgų, kada ilsėtis, mūsų pasąmonė pakužda tą poilsio būdą, kuris anksčiau garantuodavo emocijas, pasitenkinimo jausmą. Jį patologiniai lošėjai nori patirti kuo ilgiau, todėl kazino žaidimai jiems tampa tarsi narkotiku, adrenalinu. Pinigai (nesvarbu, ar jie laimėti, ar pralošti), čia tikrai atlieka nepagrindinį vaidmenį”.

Kreipiasi artimieji

Psichiatras R.Alekna teigia, kad dažniausiai nuo lošimų priklausomybę turintys žmonės pagalbos į specialistus kreipiasi ne patys, o juos pas specialistus nukreipia artimi žmonės – žmonos, vyrai, tėvai.

Pašnekovas prisiminė atvejį, kai maždaug prieš ketverius metus teko padėti vienam pacientui, kuris, norėdamas nusipirkti prabangų butą, pardavė senąjį, o naujajam įsigyti pinigų bandė „užsidirbti” lošimo namuose: „Pardavė žmogus butą, už jį gautą pinigų sumą ėmė „investuoti” kazino. Deja, žmogus apie 200 tūkstančių litų pralošė”.

Galima pasveikti

„Drįstu teigti, kad tai, jog nuo lošimo priklausomybės sunku pasveikti, yra mitas, – sakė V.Alekna. – Remdamasis praktika, galiu patikinti, kad, lošėjui supratus išvardytus dėsningumus, pakeitus gyvenseną, daugiau dėmesio skiriant poilsiui, reguliariai maitinantis ar panašiai, nuo priklausomybės pasveikstama arba labai sumažinama patologijos rizika, o kazino tampa tokia pačia sąmoningo laiko leidimo vieta kaip baras, kino salė ar vakarėlis. Ir, beje, daugelis patologinių lošėjų – intelektualai, įmonių vadovai, darboholikai. Kazino gali būti pavojingas tiems, kurie dažniau vadovaujasi protu nei jausmais”.

Anot specialisto, patologine priklausomybė vadinama tuomet, kai žmogus nebekontroliuoja situacijos. Būdinga, kad lošėjas spontaniškai užsinori eiti žaisti, nekontroliuoja to žaidimo, nes įsitraukia visa savo esybe, nesuvokia laiko, pinigai tampa nebesvarbūs. Tai, kas yra socialinis statusas – gyvenimas, darbas, šeima, – viskas užima antrąją vietą.

„Vienas svarbiausių priklausomybės požymių – iš kazino išėjus apimantis kaltės jausmas. Tuomet prisiekinėjama sau ir aplinkiniams, kad daugiau niekada į lošimo namus koja nebus keliama. Tačiau po trumpo ramybės laikotarpio atsiranda vis stipriau kirbantis noras vėl eiti lošti”, – aiškina psichiatras.

Anot R.Aleknos, atsikratyti priklausomybės įmanoma ir pakankamai lengvai. Jo manymu, svarbiausia suvokti, kad priklausomybė azartiniams ar kompiuteriniams lošimams – tai pirmas pagalbos signalas, kad riba jau peržengta. Tačiau jokiu būdu nereikia priverstinai vengti kazino, nes tai tik paaštrina priklausomybės simptomus.

„Visiems, kas nori padėti sau ar artimiesiems, patariu: išsiaiškinkite, kokiais atvejais kazino jūsų „neužkabina”. Tuomet sužinosite, kad gerai pailsėję, sočiai pavalgę ir atsipalaidavę į azartinius žaidimus žiūrėsite kitaip. Be to, pakeiskite gyvenimo būdą, ir kazino praleisti vakarai jums nebus pavojingi”.

Pirmojoje vietoje – rūkymas

Tačiau priklausomybė lošimams nėra pirmaujanti. Pasak R.Aleknos, šioje kategorijoje nenugalimas yra rūkymas. Po jo – alkoholio vartojimas: priklausomybė nuo alkoholio, psichoterapeuto teigimu, – tai nesuvokimas, kad, toliau vartojant alkoholį, daroma didelė žala organizmui, alkoholio vartojimo kontrolės susilpnėjimas, stipraus potraukio alkoholiui atsiradimas, tolerancijos, tai yra sugebėjimo išgerti daug alkoholio ir nepajaučiant intoksikacijos, padidėjimas bei abstinencija – nerimas, drebulys, prakaitavimas, nustojus gerti alkoholį.

R.Alekna taip pat teigia, kad „populiarėja” dar viena priklausomybė, kurią psichiatrai vadina „šopingu”, tai yra vaikščiojimo po parduotuves ir pirkimo manija.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Psichologija su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.