Brokas – statybų palydovas

Įsikėlus į naujintėlaitį būstą tikėtini nemalonūs siurprizai

Plūstantys vartotojų skundai rodo, kad perkantieji naujos statybos būstą gali tikėtis ne tik šiuolaikiškos gyvenamosios aplinkos, bet ir įvairiausių trūkumų bei pažadų netesėjimo. Statybos bendrovės neskuba šalinti defektų, o naujakuriai gali rinktis: arba apsišarvavę kantrybe kovoti, arba nusispjauti ir savo lėšomis patys ištaisyti broką.

Sutrūkinėjo fasado tinkas

Vilnietis Robertas Jurgelaitis 2005-ųjų sausį įsigijo butą naujame mūriniame name, kuris buvo apšiltintas akmens vata ir aptinkuotas. Nepraėjus nė dvejiems metams, fasado tinkas sutrūkinėjo. Be to, bendrovė buvo įsipareigojusi sutvarkyti aplinką, įrengti vaikų žaidimų aikštelę. Pasak R.Jurgelaičio, teko nemažai kariauti, kol tai buvo padaryta.

Gyventojai taip pat turi priekaištų dėl laiptinės apdailos – sienos išdažytos nevienodo atspalvio dažais ir tie patys pradėjo luptis.

Garso izoliacijos stoką vyras iliustravo gyvenimišku pavyzdžiu: “Kai kaimynas vakare vaikui skaito pasaką, man to daryti jau nebereikia.”

Vis tik didžiausią nerimą Fabijoniškėse esančio 36 butų namo gyventojams kelia sutrūkinėjęs išorės tinkas, nes į akmens vatą patenka drėgmė, gali įsimesti pelėsis. Vilnietis nesistebi, kad taip atsitiko, nes namas buvo pastatytas per keletą mėnesių. Tačiau, nepaisant to, vilniečio įsitikinimu, tai bendrovės rūpestis, juolab butai šiame name buvo vieni brangiausių tuo metu.

Minėto namo gyventojai, pasak R.Jurgelaičio, ne kartą kreipėsi į statybų bendrovę, tačiau aiškaus atsakymo, kada bus sutvarkytas fasadas, nesulaukė. Paskutinį kartą pažadėta, kad šių darbų bus imtasi atšilus orams. Jei bendrovė ir toliau vilkins savo įsipareigojimų vykdymą, namo gyventojai žada kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Aplinkos ministeriją, galiausiai į teismą.

Masinė statyba kenkia kokybei

Gyvenamųjų namų statybos apimtys sparčiai auga. Statistikos departamento duomenimis, pernai šalyje buvo pastatyta 2818 naujų gyvenamųjų namų, iš jų 103 daugiabučiai. Individualiuose namuose buvo įrengti 2780 butų, daugiabučiuose – 4512. Naudingasis plotas naujuose namuose sudarė 770,8 tūkst. kv. m., t.y. 18,3 proc. daugiau negu 2005-aisiais. Pernai naujuose daugiabučiuose butų įrengta 38 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Vartotojų priėmimo skyriaus vedėjas Petras Lepeška pastebi, kad didėjant statybos bendrovių skaičiui ir darbų mastui, kokybė prastėja. Dauguma bendrovių pažeidinėja nustatytus darbų atlikimo terminus, teikia nekokybiškas paslaugas, taip pat parduoda nekokybiškus produktus.

2006 m. dėl nekokybiškų statybos ir bei remonto darbų Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba gavo 367 skundus, tai yra 143 daugiau nei 2005-aisiais. Gyventojai dažniausiai buvo nepatenkinti dėl nekokybiškai uždengto stogo, prastos ventiliacinės sistemos, nekokybiškai atliktos balkono hidroizoliacijos. Skundžiamasi, kad per stogą vanduo laša į kambarius, drėksta sienos, sutrūkinėja dažai, sugadinama grindų danga. Dėl ventiliacinės ir vėdinimo sistemos trūkumų pelėja sienos ir lubos vonios kambaryje.

Pernai padaugėjo skundų dėl plastikinių langų kokybės, dėl netinkamo jų įstatymo ir montavimo darbų bei sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Pasak P.Lepeškos, plastikinius langus gaminančios bendrovės dažnai netinkamai išmatuoja langų angas, vėluoja vykdydami užsakymus. Vartotojai dažnai skundžiasi, kad ant plastikinių langų kaupiasi kondensatas, atšalus orams, langai rasoja, ant palangių durų bei slenksčių susidaro vandens balutės ar ledas, dėl šių priežasčių drėksta sienos ir lubos, atsiranda pelėsis.

Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Vartotojų priėmimo skyriaus vedėjo teigimu, daugumą skundų pavyksta išspręsti taikiai, statybos bendrovės geranoriškai ištaiso trūkumus. Kartais užtenka vartotojus ginančios organizacijos atstovo telefono skambučio. Tačiau yra atvejų, kai bendrovės savo klaidų nepripažįsta ir vartotojui belieka savo teises ginti teisme.

Koziriai statybininkų pusėje

Teisinius santykius, kylančius dėl garantiniu terminu atsiradusių defektų, reglamentuoja Civilinio kodekso normos. Tačiau teisės aktai neįgalioja valstybės institucijų prižiūrėti šių normų įgyvendinimo. Valstybės institucijos vykdo statybos valstybės priežiūrą tik iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir dalyvauja statinį pripažįstant tinkamu naudoti, bet nustatant atsiradusius statybos defektus statybos garantinio termino metu valstybės institucijos nesikiša.

Atsižvelgdama į vartotojų skundus, Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba parengė Statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų bei Civilinio kodekso pataisas. Jose siūloma aiškiai nustatyti instituciją, į kurią žmogus galėtų kreiptis, o jos deleguotas specialistas įvertintų darbų kokybę, įpareigotų statytojus pašalinti trūkumus.

“Dabar žmonės turi kreiptis į nepriklausomus ekspertus, mokėti didelius pinigus, o finansiškai pajėgios statybos bendrovės pasisamdo savo ekspertus, šie užginčija kitų ekspertų išvadas. Žmogui nėra kur dingti. Kas gali įpareigoti statybos bendrovę pašalinti trūkumus?” – retoriškai klausė Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos narys Marekas Močiulskis.

Statybos įstatymas numato, kad statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų. Jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų – garantinis terminas galioja 20 metų.

Už statinio sugriuvimą ar per garantinį terminą nustatytus defektus Civilinio kodekso nustatyta tvarka atsako statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas.

Būtina domėtis rangovo reputacija

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas pripažįsta, kad kokybę nulemia labai smarkiai išaugusios statybų apimtys. Be to, per pastaruosius penkerius metus šioje srityje papildomai įsidarbino apie 30 tūkst. darbuotojų, o nemaža dalis statybininkų išvažiavo uždarbiauti į užsienį. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas neneigia, kad namus stato ir menką kvalifikaciją turintys žmonės.

Šiuo metu, pasak A.Šeštakausko, vidutinis statybininko atlyginimas siekia 2,5 tūkst. litų. Turintys vidutinę kvalifikaciją uždirba 4 – 5 tūkst., o aukštą – 7-8 tūkst. litų. Lietuvos mastu, tai nemaži atlyginimai, tai nulemia statybų kainą. Taigi pigumas ir kokybė vargu gali žengti koja kojon.

Kokybė gali nukentėti ir dėl pigių statybinių medžiagų naudojimo. Tačiau, kaip pastebi A.Šeštakauskas, mažomis sąnaudomis namus pastatančios įmonės butus nebūtinai parduoda už atitinkamai žemesnę kainą. Statybininkų asociacijos prezidentas mano, jog žmonės vis dar perka prastai pastatytus butus todėl, kad paklausa vis dar viršija pasiūlą.

Nusprendusiesiems pirkti būstą naujai pastatytame name, A.Šeštakauskas pataria domėtis, kokios organizacijos jį stato, ką jos yra pastačiusios anksčiau, ar jų statinių kokybe žmonės patenkinti, ar bendrovė operatyviai reaguoja į skundus. Būsto pirkimo sutartyje patartina kuo detaliau ir aiškiau apibrėžti reikalavimus, kuriuos per nustatytą laiką privalo įvykdyti rangovai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Komentuoti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus publikuojamas.

Galite naudoti šias HTML žymes ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>