Konfliktas dėl raketų

Priešindamasi Amerikos planams dislokuoti Centrinėje Europoje priešraketinės gynybos sistemos komponentus, Rusija grūmoja Lenkijai ir Čekijai

Rusija vis atkakliau priešinasi JAV planams dislokuoti Lenkijoje ir Čekijoje priešraketinės gynybos (PRG) komponentus, teigdama, kad tai kels didelę grėsmę jos saugumui, nes jie atsidurs visai netoli jos vakarinių sienų.

Tarptautinė žiniasklaida nurodo, kad tokių prieštaravimų būta ir praeityje, kai Maskva priešinosi NATO plėtrai į Rytus, bet galiausiai su tuo buvo priversta susitaikyti.

Meška urzgia

„Vien nuo minties, kad Jungtinės Valstijos Centrinės Europos šalyse dislokuos dalį savo PRG sistemos, Rusija tiesiog šėlsta”, – rašo JAV laikraštis „New York Post” straipsnyje, pavadintame labai iškalbingai: „Meška urzgia ant Amerikos raketų”.

Vašingtonas ketina Čekijoje dislokuoti radarą, o Lenkijoje – kompleksą raketų, kurios numuštų NATO šalių link skrendančias raketas, paleistas Irane ar net Šiaurės Korėjoje.

Šie du komponentai Centrinėje Europoje papildytų jau veikiančias Amerikos PRG skydo dalis, esančias Kalifornijoje ir Aliaskoje.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Ivanovas viešai išjuokė tokius Amerikos planus sakydamas, jog Irano, o juo labiau Šiaurės Korėjos raketos iki Europos atskrieti negali, nes tos valstybės, kurias prezidentas Džordžas V.Bušas priskyrė „blogio ašiai”, tokios ginkluotės neturi.

Amerikos politikai ir kariškiai tokias S.Ivanovo kalbas atmeta teigdami, kad tiek Iranas, tiek Šiaurės Korėja itin intensyviai modernizuoja savo ginkluotę, todėl ir tarpžemyninių balistinių raketų po kelerių metų neabejotinai turės.

Teheranas ketina artimiausiais metais paleisti pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą, o tai, gynybos ekspertų nuomone, liudija, kad Irano raketinis potencialas nuolat didėja.

Perspėjimas Prahai ir Varšuvai

Ministrui S.Ivanovui šiomis dienomis antrino jo pavaldinys – Rusijos kosmoso pajėgų vyriausiasis vadas generolas pulkininkas Vladimiras Popovkinas, pareiškęs kad Jungtinių Valstijų radaro ir raketų dislokavimas Čekijoje bei Lenkijoje sudarytų Rusijai tiesioginę grėsmę.

V.Popovkinas žurnalistams Maskvoje teigė, kad Amerikos sistemų dislokavimas Centrinėje Europoje keltų pavojų Rusijai visų pirma dėl to, kad taptų matomos jos strateginės branduolinės pajėgos.

Kremlius yra perspėjęs, kad, įgyvendinus Vašingtono planus, būtų pažeista karinė pusiausvyra Europoje. Be to, anot Maskvos, tai gali vėl paskatinti ginklavimosi varžybas.

Buvęs Rusijos saugumo tarybos vadovas Andrejus Kokošinas, šiuo metu vadovaujantis parlamento komitetui, atsakingam už ryšius su posovietinėmis valstybėmis, perspėjo, kad Čekijos sprendimas priimti Vašingtono pasiūlymą „nepraeitų be padarinių”. Analogišką perspėjimą keli Rusijos politikai adresavo ir Lenkijai.

Rusijos deputatai, sprendžiantys saugumo klausimus, rekomenduotų imtis atsakomųjų veiksmų, kurie padėtų išsaugoti strateginį stabilumą bei užtikrinti Rusijos bei jos sąjungininkų nacionalinį saugumą, agentūrai „Interfax” sakė A.Kokošinas.

Grynai gynybinė sistema

Po S.Ivanovo, V.Popovkino ir kitų Rusijos politikų bei kariškių demaršų JAV valstybės departamentas paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma: „Jungtinių Valstijų PRG sistema jokios grėsmės Rusijai nekelia; ta sistema nukreipta prieš tas neatsakingas valstybes, kurios netrukus gali turėti technologijų, kelsiančių pavojų Junginių Valstijų ir jų sąjungininkių saugumui.”

Pareiškime akcentuojama, kad naujoji sistema yra grynai gynybinė, o ne puolamoji.

Laikraštis „New York Post” primena, kad, kai NATO rengėsi priimti į savo gretas Rytų Europos ir Baltijos valstybes, Maskva tam irgi įnirtingai priešinosi, bet buvo priversta nusileisti.

„Rusija labai jautriai reaguoja, kai praranda galimybę kontroliuoti šalis, tradiciškai buvusias jos įtakos zonoje – vadinamajame artimajame užsienyje. Tuo pat metu buvusios imperijos armija, ilgą laiką laikyta visos šalies pasididžiavimu, šiandien yra pastebimai susilpnėjusi, ir dislokavimas netoli Rusijos sienų „žvaigždžių karų” sistemos įpėdinės – o sukurti kažką panašaus rusai nėra pajėgūs – dar akivaizdžiau paliudija, kokia pastebimai silpnesnė ji yra. Todėl suprantama, kodėl Kremlius taip išsigando, – rašo „New York Post” ir priduria: – Rusija mano, kad PRG sistemos komponentų dislokavimo Centrinėje Europoje tikslas – smogti lemiamą smūgį jos buvusios karinės galios likučiams – jūroje ir sausumoje dislokuotų tarpžemyninių balistinių raketų grupuotei.”

Taps saugumo garantija

Čekijoje, kaip rodo gyventojų apklausos, dalis piliečių nenori, kad Libavos vietovėje būtų dislokuotas Jungtinių Valstijų PRG radaras, nes tokiu atveju šalis esą taptų priešiškų valstybių arba tarptautinių teroristų taikiniu. Tačiau kita dalis čekų mano, kad šio JAV objekto dislokavimas tik padidintų valstybės saugumą.

Būtent tokios pozicijos laikosi Čekijos laikraštis „Neviditelny pes”, išspausdinęs straipsnį, pavadintą „Kodėl reikia sakyti „taip” Amerikos PRG karinei bazei”. „Bazė saugos mūsų valstybę. Mums taip pat svarbu įsisąmoninti, kad radaras taip pat gins mūsų sąjungininkus. Į dejones pacifistų, nepatenkintų tuo, kad mes dalyvausime amerikiečių gynybiniame projekte, galima atsakyti taip: turime tik didžiuotis tuo, kad galime būti naudingi savo sąjungininkams ir bičiuliams”, – teigia čekų laikraštis.

Toliau leidinys gina savo poziciją, nes, pasak jo, „Rusija nėra Čekijai draugiška valstybė”. „Šių dienų Rusija tebedemonstruoja savo imperialistinį požiūrį į kaimynines šalis, kaip tai buvo ištisais šimtmečiais, todėl iš šio fakto reikia padaryti deramą išvadą”, – rašo „Neviditelny pes”.

Amerikos karinį kontingentą, aptarnausiantį Libavos radarą, laikraštis galbūt kažkiek savanaudiškai traktuoja kaip savotišką skydą, pridengsiantį Čekiją. „Amerika niekada nepalieka likimo valiai savo kariškių, įskaitant ir tuos du šimtus kareivių, kurie tarnaus Libavoje. Kartu amerikiečiai likimo valiai nepaliks ir mūsų kaip sąjungininkų Šiaurės Atlanto gynybos aljanse”, – tvirtina čekų laikraštis.

Provokuoja atsakomiesiems veiksmams

Tuo tarpu „New York Post” nurodo, kad pati Rusija provokuoja Ameriką atsakomiesiems veiksmams. „Maskva pardavė Iranui supermodernių zenitinių raketų „TOR-M1″, nors Vašingtonas prašė to nedaryti. Iranas tampa vis karingesnis tuo metu, kai pasaulio bendruomenė mėgina jam sukliudyti pasigaminti atominę bombą. Maskva lyg niekur nieko žada ir toliau bendradarbiauti su Iranu visose srityse, įskaitant ir karinę. Tokiu atveju Amerika negali likti tik pasyvi įvykių, keliančių susirūpinimą, stebėtoja”, – reziumuoja laikraštis.

Jis primena, kad Rusija padėjo Šiaurės Korėjos režimui prasibrauti į atominį ginklą turinčių valstybių klubą, apie ką ne kartą rašė ir Maskvos laikraščiai.

„New York Post” teigia, kad Maskva kelia sumaištį ir kituose pasaulio regionuose. „Rusai ir baugina, ir įkalbinėja čekus bei lenkus, kad jie nepriimtų Amerikos PRG sistemos komponentų. Kartu Maskva, atrodo, pamiršta Venesuelą, kuri yra visai netoli JAV. Rusija su prezidentu Hugu Čavesu, pretenduojančiu į Fidelio Kastro įpėdinio vaidmenį, pasirašė sutartį, pagal kurią šis agresyvus populistas gaus naujausių rusiškų naikintuvų, sraigtasparnių ir kitos ginkluotės už tris milijardus dolerių”, – vardija laikraštis Vašingtono pretenzijas Maskvai.

„New York Post” galiausiai daro išvadą, jog nenuostabu, kad JAV ir Rusijai santykiai tampa vis šaltesni.

Suglumino apžvalgininkus ir ekspertus

Praėjus vos kelioms dienoms po to, kai JAV valstybės departamentas pareiškė, kad kuriama PRG sistema nenukreipta prieš Rusiją, prezidentas Vladimiras Putinas pasakė, kad jo šalis yra pasirengusi deramai atsakyti į Jungtinių Valstijų antiraketinius planus. Toks Kremliaus šeimininko požiūris į antiraketinio skydo kūrimo planus suglumino kai kuriuos JAV apžvalgininkus ir ginkluotės ekspertus, suabejojusius, ar Vašingtono ketinimai adekvačiai įvertinti Maskvoje, pažymi radijo stotis „Svoboda”.

„Pirmiausiai norisi tikėti, kad raketų smūgiai Čekijai, Lenkijai, kitoms NATO valstybėms nėra svarbi Rusijos karinės doktrinos dalis. Jeigu taip nėra, jeigu Rusija planuoja tokius smūgius, tai sugrįšime į šaltojo karo laikus. Tokią, atrodytų, absurdišką išvadą verčia daryti pastarasis Putino pareiškimas – prezidentas iš esmės teigė, kad amerikiečių PRG sistema nukreipta prieš Rusiją.

Kalbant apie Amerikos PRG sistemos, kurios komponentai būtų dislokuoti Čekijoje ir Lenkijoje, technines galimybes, reikia pasakyti, kad ta sistema galėtų naikinti tik pavienes raketas, pavyzdžiui, atskriejančias iš Irano. Manau, jog kiekvienam ginkluotės ekspertui yra aišku, kad jokia sistema negali apsaugoti Jungtinių Valstijų ir Europos nuo didžiulio Rusijos atominių raketų arsenalo”, – „Svobodos” korespondentui sakė žinomas JAV karinis ekspertas Beikeris Springas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.