Politinio žemėlapio valymas – per brangus

Nutarta likviduoti tris partijas „vaiduoklius”. Aršesni užmojai priblėso paaiškėjus, kad valstybei tektų didelė finansinė našta. Todėl bręsta siūlymai supaprastinti juridinių asmenų registravimo ir likvidavimo tvarką.

Nykštukinėms partijoms nė motais antrus metus galiojantis įstatymas, reikalaujantis jas reorganizuoti, jei nėra būtino tūkstančio narių. Valstybė taip pat neskuba naudotis teise likviduoti tokius politinius „vaiduoklius”. Artimiausiu metu į teismus ketinama kreiptis tik dėl trijų – Žaliosios ir Ūkio partijų bei nepartinių judėjimo „Rinkimai 96”.

Žengti platesnių žingsnių neketinama baiminantis, kad valstybės pečius užguls pernelyg didelė našta. Teisininkai jau suka galvas, kaip supaprastinti juridinių asmenų registravimo ir likvidavimo tvarką.

Niekas neprisipažino

Per praėjusius metus radosi viena politinė jėga, jų šiuo metu yra registruotos 37. Neseniai apie įsikūrimą paskelbė Pensininkų partija, tačiau ji dar nėra registruota. Į savivaldos rinkimus veržiasi 25 partijos. Tikėtina, kad likusias nuo aktyvesnės veiklos atbaido reikalavimas įrodyti turint ne mažiau kaip 1 tūkst. narių.

Dar 2005 metų partijų deklaracijos rodė, kad toli gražu ne visos gali pasigirti subūrusios tiek bendraminčių. Be to, 7 partijos tąkart apskritai nesiteikė pateikti deklaracijų. Keturženklės ribos neįveikė 300 narių vienijusi Lietuvos humanistų partija, maždaug šimto pritrūko radikalieji nacionaldemokratai, Lietuvos teisingumo partija. Parlamentaro Juliaus Veselkos vadovaujama Lietuvos liaudies sąjunga „Už teisingą Lietuvą” tąkart irgi „jautė” narių deficitą, tačiau šiemet pasitaisė ir registruodamasi savivaldos rinkimams tikino turinti reikiamą narių skaičių.

Įstatymas numato, kad partija, sumenkusi iki mažiau nei 1 tūkst. narių, privalo per 30 dienų informuoti Juridinių asmenų registrą, o per pusmetį reorganizuotis. Jei šios sąlygos neišpildomos, politinei jėgai ima grėsti likvidavimas. „Aišku, kad nė viena nepranešė. Visos – begėdės”, – LŽ sakė Teisingumo ministerijos Registrų departamento direktorius Klaidas Navickas.

Bergždžias susirašinėjimas

Navickas pasakojo, kad nuo „agresyvaus” likvidavimo neveikiančias partijas saugo Civilinis kodeksas. Jis numato, kad šalinimo iš sąrašo nusipelno 5 metus neveikiančios organizacijos. Kitais atvejais kas pusmetį pastebėjus narių nepakankamumą „vaiduoklius” tiesiog tenka atakuoti laiškais, pranešimais. Baigiantis metams laiškai išsiuntinėti esant trim skirtingoms problemoms.

Dėl narių skaičiaus užklausta Veselkos partija, humanistai ir nacionaldemokratai, kuriuos neseniai paliko lyderis Mindaugas Murza. „Ponas Seimo narys lyg ir susitvarkė – pateikė naujus skaičius. Iš humanistų – jokio atsakymo. Nacionaldemokratai arogantiškai atrašė, kad visą informaciją galime rasti internete – kažkokia netvarka”, – pastebėjo departamento direktorius.

Į antrąją grupę pateko už 2006 metus deklaracijų nepateikę subjektai. Socialistų partija ir Socialinio teisingumo sąjunga atrašė, kad jų duomenys nepakito. „Kurį laiką galima galvoti, kad lyg ir pakankamai tvarka”, – mano Navickas.

Lietuvos protėvių atgimimo partijos atstovas, pasak pareigūno, atitempė „krūvą popierių, sunkiai pavadinamų dokumentais”. Gyvenimo logikos, Tautos pažangos ir Respublikonų partijos nesiteikė nieko atsakyti, o Lietuvos reformų partijai iškeliavęs laiškas grįžo nepasiekęs adresato. „Reikės kažką su jais daryti” – svarstė Teisingumo ministerijos pareigūnas.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turi teisę bausti partijas už deklaracijų nepateikimą, tačiau dažniausiai tai irgi bergždžias reikalas. „Visokie priminimai dažniausiai grįžta neradę adresato – naudos mažokai”, – LŽ tikino VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Pažymėtina dar ir tai, kad deklaruotasis partijų narių skaičius gali neatspindėti realios padėties, mat neveikia pateikiamos statistikos patikrinimo mechanizmas.

Ruošiasi paprastinti tvarką

Nors ir ruošiasi teismams dėl trijų politinių junginių likvidavimo, Navickas teigė nesąs tokių dalykų šalininkas. „Tai nėra labai paprastas procesas ir kainuoja valstybei, o ne seniai numirusių sielų partijoms. Niekas neieškos paskutinio mohikano ten, kur nė kvapo nei pirmininko, nei buhalterės”, – pabrėžė departamento direktorius.

Teisingumo ministerijai pavaldaus Registrų centro direktoriaus pavaduotojas ekonomikos ir teisės klausimais Rimvidas Kūgis LŽ patvirtino, kad dabartinė juridinių asmenų likvidavimo tvarka nepalanki valstybei. Jis teigė, kad šio proceso finansavimas, palyginti su poreikiu, yra it lašas jūroje.

Pernai tam buvo skirta 160 tūkst. litų, už kuriuos pavyko į likvidavimo procesą įsukti apie 100 subjektų. Taigi vieno juridinio asmens likvidavimas valstybei atsieina apie 1,5 tūkst. litų.

„Neveikiančiųjų yra turbūt apie keliasdešimt tūkstančių. Likvidavimui reiktų nemažų sumų – dešimčių milijonų, – sakė Kūgis. – Neveikiančių juridinių asmenų išregistravimas turėtų būti supaprastintas. Jei kažkiek metų neveikia, neteikia duomenų, turėtų būti galima likviduoti be didesnių procedūrų”. Tam tektų pakeisti Civilinį kodeksą ir dar kai kuriuos teisės aktus.

Navickas pritaria, kad būtina pakeisti anksčiau Lietuvoje patvirtintą unikalią Europoje tvarką – netraukti visų rūšių juridinių asmenų į tą patį registrą. „Visus – religines bendruomenes, politines partijas, bendroves – sušukavome vienomis šukomis. Dabar sėdime viename dubenyje skaudančia galva”, – aiškino jis.

„Yra tiesos, kad likviduoti tokias partijas valstybei nenaudinga, bet iš principo būtų gerai, jei apskritai veiktų koks nors išregistravimo mechanizmas”, – įsitikinęs VRK pirmininkas Vaigauskas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Politinio žemėlapio valymas – per brangus"

  1. Henrikas

    Visa ta jusu lietuva yra istisas durnamis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.