Nėščiajai labai pavojinga susirgti toksoplazmoze, – perspėja docentė Jūratė Buinauskienė.
Šią ligą sukelia pirmuonys, gyvenantys gyvūnų organizme. Patekę į žmogaus organizmą, pirmuonys sparčiai dauginasi „Anksčiau visas nėščiąsias tirdavo, ar neserga toksoplazmoze. Dabar manoma, kad pačioms reikia labiau rūpintis savo sveikata. Nors liga kūdikiui perduodama ne visada (apie 40 proc.), bet visos nėščiosios turi būti budrios, ypač turinčios katinėlį namie arba gyvenančios kaime, kuriame žiurkės gali jam įkąsti, jei moteris dirba mėsos ar dešrų ceche. Liga išties gana sunki”, – sako gydytoja.
Neretai moterys perserga lengva ligos forma, panašia į paprasčiausią peršalimą: kūno temperatūra pakyla iki 37,2-37,3° C, būna silpna. Prastesnę savijautą jos neretai suverčia nėštumui. Naujagimiui liga gali praeiti be pėdsakų, bet gali išsivystyti ir smegenų vandenė, per maža galvytės apimtis, padidėti kepenys, atsirasti gelta, sutrikti kraujo krešumas, smegenyse atsirasti sukalkėjusių židinių. Toksoplazmozei ypač būdingi akyčių pokyčiai, kurie padeda pažinti šią infekciją. Siekdami patvirtinti diagnozę gydytojai vis tiek tiria kraują. Vėliau nemažai vaikučių apanka (apkursta gana retai), maždaug pusės lėtesnė psichinė raida.
Jei nustatoma, kad nėščioji serga toksoplazmoze, gydytojai gydo ir taip apsaugo kūdikį nuo ligos. Ūmi jos forma išgydoma bene lengviausiai iš visų nebakterinių infekcijų, bet lėtinės išgydyti nepasiseka. „Viena šeima atvyko pasisvečiuoti į kaimą pas mamą. Ji pavaišino naminėmis dešromis. Toksoplazmoze užsikrėtė abi kūdikio besilaukiančios moterys – ir mama, ir duktė. Keista, bet mamos naujagimis nukentėjo mažiau, nors ji vyresnė ir organizmo atsparumas lyg ir turėtų būti mažesnis. Turbūt jos nėštumas buvo didesnis. O duktė sirgo sunkiai, jos vaikučiui buvo širdies yda, vandenė, liga pažeidė ir kepenis. Jis, deja, neišgyveno”, – prisimena docentė J.Buinauskienė.