Lietuvos sąskaita latviai tirpdo eiles savo pasienyje

„Lietuvos žinių” kelionė nuo užkimšto Lietuvos ir Latvijos pasienio iki Rusijos valstybinės sienos parodė, kad kaimynų teiginiai dėl pažliugusių kelių ir ypatingų saugumo priemonių per NATO viršūnių susitikimą tėra pasakos

Kuo skiriasi Europos Sąjungos vidinė ir išorinės sienos? Po LŽ kelionės į Latvijos ir Rusijos pasienį atsakymas būtų netikėtas – tuo, kad prie vidinės sienos vilkikų vairuotojams reikia laukti po 4 ar 5 paras, o prie išorinės užtenka vienos.

Šią savaitę ties Smėlyne, Obeliais, Kalviais ir Saločiais užkimšę pasienį Latvijos pareigūnai gerokai patrumpino vilkikų eiles įvažiuoti į Rusiją. Štai per užpraėjusią parą mašinų eilė Grebnevo ir Pitalovo pasienio punkte pasistūmėjo net dešimčia kilometrų. Pasak vairuotojų, lietuvių sąskaita latviai susigriebė spręsti įsisenėjusią problemą savo pasienyje.

Liūčių – nė pėdsako

Pirmadienį kirtę Lietuvos ir Latvijos sieną, ties kuria laukė daugiau nei 300 vilkikų eilė, pasukome Rusijos link. Pasirinkome Grebnevo ir Pitalovo pasienio postą, nes kaimynai pasieniečiai paaiškino, kad iki jo nuvykti arčiausia – 150 kilometrų.

Lietuvą su Latvija jungiantis kelias siauras, duobėtas, pakelės grioviai apaugę krūmynais, o aplinkiniai laukai – nedirbami. Nemažai namų – apleisti, žiojinčiomis langų kiaurymėmis. Judame labai lėtai, nes kelyje vienas po kito sustatyti greitį ribojantys ženklai.

Važiuojame greičiau nei leista, tačiau kažkodėl nepavyksta aplenkti nė vieno nuo Lietuvos pasienio važiuojančio vilkiko, nes jų paprasčiausiai nėra. Nesutinkame ir priešpriešiais atvažiuojančių krovininių automobilių.

Kelias pagerėja tik nuvažiavus 40 kilometrų nuo Daugpilio. Nepaisant to, kad jis atrodo ką tik suremontuotas, jame dar nesužymėti ženklai, todėl greitis taip pat ribojamas. Kelias, galima sakyti, tuščias, prasilenkiame vos su vienu kitu lengvuoju automobiliu.

Įvažiuojame į Ludzos rajoną. Kaip praėjusios savaitės pradžioje tvirtino Latvijos pareigūnai, būtent dėl čia buvusių liūčių buvo išplauti keliai. Dėl to neva teko smarkiai riboti įvažiavimą į šalį ir užkimšti Lietuvos sieną ties Zarasais.

Tačiau kad ir kiek dairėmės, nieko panašaus pamatyti nepavyko. Keliai – sausi ir lygūs, grioviai, nors ir apaugę krūmynais, taip pat sausi.

Eilė ištirpo

Likus gal 20 kilometrų iki Grebnevo pasienio posto, išvydome kas kilometrą sustatytus kilnojamuosius tualetus ir didžiulius šiukšlių pilnus maišus. Juos įvertinome, kaip įrodymą, kad ne taip seniai čia, matyt, kaip ir Lietuvoje, rikiavosi vilkikų voros.

Sutikti vietos gyventojai paaiškino gyvenantys 17 kilometrų nuo pasienio posto, o vilkikų eilės porą savaičių buvo nusidriekusios iki jų namų. „Tačiau vakar (sekmadienį – aut.) popiet visi vairuotojai sušoko į automobilius ir gana greitai nuvažiavo. Apsidairėme – kelyje nė vieno vilkiko”, – stebėjosi vietiniai.

Kadangi jokių degalinių, užeigų, motelių nematyti, šių žmonių teiravomės, ar neateidavo vairuotojai iš jų nusipirkti kokio maisto ar bent paprašyti vandens. Latviai tvirtino nesulaukę nė vieno vairuotojo, pagyrė, kad jie buvo labai kultūringi, šiukšles metė į maišus, tad pakelių neprišiukšlino. Apie vairuotojų kultūringumą kalbėjo ir pasipelnyti į pasienį atėję valkatos. Jie tvirtino, jog vairuotojai, matyt, negeria jokių stipriųjų gėrimų, nes šiukšlių dėžėse randantys vien plastiko butelius, iš kurių jiems – jokios naudos.

Nuo 17-ojo kilometro pradėjome matuoti kelią iki tos vietos, kur sustoję vilkikai. Pasirodo, Latvijos ir Rusijos pasienyje nuo sekmadienio iki pirmadienio popietės atsilaisvino net dešimties kilometrų kelio ruožas.

„Čia aš stovėjau kiek daugiau nei parą, o štai įvažiuoti į Latviją iš Lietuvos laukiau tris paras”, – LŽ tvirtino pirmasis eilėje įvažiuoti į Rusiją laukęs vairuotojas.

Tačiau ilgėliau šnektelėti su juo nepavyko, mat iš apsaugos posto iššokęs latvių pasienietis pareikalavo skubiai nešdintis. Paklaustas, kiek vilkikų laukia eilėje įvažiuoti į Rusiją ir kiek laiko kiekvienam iš jų tenka stovėti pasienyje, pareigūnas nukirto neturįs įpareigojimų teikti informacijos. Jis griežtai uždraudė ir fotografuoti.

Mafiją išvijo

Teko pasišnekėti su tolėliau nuo posto laukiančiais vilkikų vairuotojais. Tiesa, buvo neramu, kad pokalbį nutrauks nuolat pro šalį lengvuoju automobiliu važinėjantis Latvijos pasieniečių ekipažas, laimė, į mūsų pokalbį jie nesikišo.

Beje, vairuotojai Latvijos pasieniečius minėjo geru žodžiu. Pasak jų, kiekvienam vairuotojui, sustojusiam eilės gale, privažiavę pareigūnai įteikia eilės numerį. UAB „Elbingos transportas” vilkiką vairuojantis Eugenijus Račas sakė gavęs numerį 006411. Jį būtinai turės parodyti pasienyje, tokiu būdu latviai griežtai stebi, kad vairuotojai važiuotų eilės tvarka, niekas neužlįstų.

„Automobilių judėjimą šiame pasienyje sutvarkė prieš kokius porą mėnesių, nes išgyvendino mafiją, kuri čia buvo įsisiautusi, – LŽ pasakojo vairuotojas Artūras Janušaitis. – Tuomet privažiuodavo vyrai lengvaisiais automobiliais ir tiesiai šviesiai pasiūlydavo už 100 eurų pravežti per pasienį be jokių eilių. Daug tokių nebūdavo, bet kelios dešimtys vilkikų vairuotojų kasdien ryždavosi paaukoti pinigų ir išvengti eilių. Jose stovėti tuomet tekdavo maždaug parą. Po to išgirdome per radiją, kad jokie nelegalūs pervežimai nebevyksta”.

Beje, vairuotojai teigė prisiklausę gandų, kad šiame pasienyje jų laukia ilgos stovėjimo valandos, mat latviai įvažiuoti praleidžiami be eilės. Račas pabrėžė, kad be eilės per dieną pravažiuoja ne daugiau kaip du trys vilkikai, gabenantys greitai gendančius maisto produktus bei skintas gėles. Šiuos automobilius visuomet lydi policijos ekipažai.

Vairuotojai įprato

Kauno individualiajai įmonei priklausančio vilkiko vairuotojas Audrius Sadauskas LŽ teigė lygiai prieš dvi savaites pasienyje prie Grebnevo ir Pitalovo posto stovėjęs dvi paras, o pirmadienį, lapkričio 27-ąją, jis jau vylėsi, kad pakaks ir vienos.

„Nieko, pasiremontuojame automobilius, pasižiūrime „vidiakų”. Žinokit, šiame pasienyje praleisti parą tapo įprasta. Tokios eilės čia susidaro nuo rugpjūčio, žinome, kad čia išorinė Europos Sąjungos siena, todėl su ilgu stovėjimu susitaikėme. O tai, kad iš Lietuvos neišvažiuojame po tris paras ir ilgiau, tikrai siutina. To niekada nebuvo”, – tvirtino Sadauskas.

Be to, vyras pabrėžė, kad Latvijos ir Rusijos pasienyje jiems gerai sutvarkytas darbo ir poilsio režimas, naktimis eilės nejuda. Tuo metu Lietuvos ir Latvijos pasienyje eilėms nuolat judant visai išsiderino tachometrų duomenys, ir tai jiems gresia baudomis.

Vieni bijo, kiti – ne

Pasak Janušaičio, anksčiau, kai eilės tebuvo Latvijos ir Rusijos pasienyje, į Maskvą iš Lietuvos per mėnesį jis nuvažiuodavęs triskart. Dabar, deja, pavyksta išvykti tik į du reisus, nes savaitę reikia stovėti dviejuose pasieniuose.

Vairuotojas neabejojo, kad stovėjimas jam „kirs” per kišenę. Nuostolių dėl tokio delsimo eilėse patirs ir jį samdantys vežėjai.

Vardą ir pavardę griežtai uždraudęs rašyti vilkiko vairuotojas pateikė savo versiją, kodėl pasieniuose susidaro tokios didžiulės eilės. „Aš pats esu baltarusis, bet įsidarbinau vairuotoju vienoje Vilniaus vežimo įmonėje, – teigė jis. – Lietuva labai mažai ką gamina ir todėl beveik neturi ko išvežti iš savo šalies. Todėl beveik visi Lietuvos vežėjai aptarnauja Rytų bei dalį Vakarų Europos šalių – t.y. ima prekes iš Vengrijos, Čekijos, Vokietijos, Olandijos ir veža jas daugiausia į Maskvą bei Peterburgą. Į Maskvą, kur gabenama didžioji šių krovinių dalis, tikrai lengviau patekti per Baltarusiją, tačiau vežėjai vengia šios šalies motyvuodami, kad baltarusių muitininkai atima krovinius. Patikėkite, baltarusiai nėra tokie plėšikai ar barbarai, kad atimtų šiaip sau. Jei jau atima krovinius, daro tai dėl įvairių pažeidimų”.

Tačiau Lietuvos vežėjai pasakoja kitokias istorijas. Anot jų, už tranzitą per Baltarusiją ne tik reikia mokėti, bet ir visuomet rizikuoji prarasti krovinį, o kartais – ir vilkiką.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.