Penktadienį atidarytos Dozimetrijos laboratorijos darbuotojai turi visas galimybes tirti, kokias jonizuojančios spinduliuotės dozes pacientai gauna rentgeno diagnostikos ir terapijos procedūrų metu. Mobili Kauno technologijos universiteto (KTU) Fundamentaliųjų mokslų fakulteto laboratorija vežiojama po įvairias sveikatos priežiūros įstaigas.
KTU Dozimetrijos laboratorija įkurta neatsitiktinai. Ši aukštoji mokykla yra vienintelė Lietuvoje, rengianti medicinos fizikos specialistus pagal Europos Sąjungos reikalavimus. KTU per trejus metus parengė 13 medicinos fizikų. Aštuoni šią magistro studijų programą dar studijuoja. Laboratorijos įranga naudojama ir mokymui.
Pagal ES reikalavimus, kiekvienoje įstaigoje, kurioje yra atliekamos rentgeno diagnostikos ir terapijos procedūros, turi dirbti medicinos fizikas.
Dar 2003 metais KTU mokslininkai pradėjo matuoti mamografu tiriamų moterų gaunamas spinduliuotės dozes. „Jonizuojanti spinduliuotė yra pavojinga žmogui. Jokia apšvita žmogui nėra nepavojinga. Lietuvoje krūties vėžys yra pirmaujantis navikinis susirgimas tarp moterų, todėl didelis dėmesys skiriamas profilaktikai. Dabar pasaulyje plačiai diskutuojama, ar tokia patikra reikalinga, ar ji nesukelia vėžio? Tyrimo metu moteris yra švitinama keturis kartus: abi krūtys po du kartus. Vis dėlto randama daugiau argumentų „už” patikras”, – kalbėjo Fundamentaliųjų mokslų fakulteto docentė Diana Adlienė, kuruojanti medicinos fizikų rengimą.
Pernai valstybė ėmėsi finansuoti atrankinę mamografinės krūties vėžio patikrą. Per penkerius metus tikimasi ištirti 250 tūkstančių moterų, sulaukusių atitinkamo amžiaus. KTU mokslininkai išmatuos ir joms atitekusią spinduliuotės dozę. Tai daroma termoliuminescencinius dozimetrus prieš apšvitą tvirtinant prie tiriamos krūties.
Skirtingų procedūrų (mamografijos, tomografijos, rentgenografijos, fluorografijos) metu naudojami skirtingi dozimetrai.
Apibendrindama iki šiol atliktus matavimų rezultatus D.Adlienė teigė, kad pacientų gautos dozės neviršijo rekomenduojamų normų ir buvo panašios į skiriamas visoje Europoje. Tačiau docentė pastebėjo, kad dozės labai priklausė nuo jas nustatančių specialistų. „Vienoje ligoninėje dozės nedidelės – apie 1,4 miligrėjo, kitose – apie 3. Vadinasi, yra galimybė dozes sumažinti, nekenkiant procedūros rezultatams”, – sakė D.Adlienė.
Didelė dalis tyrimų atliekama modeliuojant su fantomu – žmogaus kūno modeliu, pagamintu iš žmogaus minkštiesiems audiniams adekvačios medžiagos.
Laboratorija kainavo 200 tūkstančių litų. Ji įrengta KTU lėšomis, padedant Švedijos radiacinės saugos institutui, Lundo universiteto Malmės ligoninei. Švedijos iniciatyvai vadovavo Malmės ligoninės profesorius Sorenas Matsonas.