Ištisą parą ūžiantis fabrikas užsakymus laiku vykdo tik dėl darbuotojų geranoriškumo
Didžiausia pramonės darbdavė Kaune „Drobė” verpia ir audžia visu pajėgumu, kad spėtų vykdyti didžiausių pirkėjų – „Hugo Boss”, „Giorgio Armani”, „Calvin Klein”, „Versace”, „Christian Dior” užsakymus. Keturiomis pamainomis plušantys fabriko darbuotojai skundžiasi milžinišku tempu, poilsio trūkumu, kenksmingomis darbo sąlygomis bei mažais atlyginimais, tačiau „Drobė” vargiai gali surasti jiems pamainą – daugelis tekstilės darbininkų emigruoja į Vakarų Europą, kur toks darbas kelis kartus geriau apmokamas.
Gretas retina emigracija
Saulius Korsukovas, Kauno bendrovės „Drobė” generalinis direktorius, pripažįsta, kad darbo jėgos problema yra pati aktualiausia. Nors „Drobė” tekstilės pramonėje, anot jo, moka vienus didžiausių atlyginimų, tačiau to nepakanka.
„Darbo užmokestis šalyje auga pernelyg greit, tampa sudėtingiau išlaikyti darbuotojus, jau nekalbant apie naujų pritraukimą”, – dalijasi rūpesčiais įmonės vadovas. Anot jo, bendrovė nepasirengusi konkuruoti su užsienio darbdaviais, kurie patyrusiems audėjams ir verpėjams moka kelis kartus daugiau. Be to, dėl didesnių atlyginimų žmonės pasirengę ir keisti profesijas. Alternatyvų suranda greit – kad ir statybose, kiti mokosi iš naujo, o turint tokią kvalifikaciją, pasak S.Korsukovo, ją pakeisti į kitą – gal net mažiau imlią – nėra sunku.
Bendrovės gamybos direktorius Raimundas Baleišis pasakoja, kad prie įrengimų dirba aukštos kvalifikacijos darbininkai, turintys specifinį išsilavinimą – verpėjų, audėjų, pameistrių, staklių reguliuotojų techninis pasirengimas yra unikalus, niekur kitur nepritaikomas.
„Bendradarbiaujame su darbo biržomis, profesinėmis mokyklomis, įvairiomis profesinėmis sąjungomis bandydami pritraukti naujų specialistų, o jų rasti darosi vis sunkiau”, – pripažįsta generalinis direktorius.
Burbulas pučiasi
Papildomos darbo valandos už kuklų darbo užmokestį neįtinka vis didesniam būriui fabriko darbuotojų, audėjai skundžiasi alinančiais viršvalandžiais, kenksmingomis sveikatai darbo sąlygomis, darbdavių vengimu vykdyti finansinius įsipareigojimus.
„Valdžia pranešė, kad atlyginimai didės, visi laukėme, bet… Algas pakėlė ne paprastiems darbininkams, o viršininkams ir meistrams”, – teigiama „Drobės” darbuotojo anoniminiame laiške redakcijai. Nenorėjęs prisistatyti darbininkas skundžiasi, kad atlyginimai mokami ne laiku, dalimis, po maždaug 40 litų. Direktorius vengia tiesioginio kontakto su pavaldiniais, o sutikęs kartoja tą patį: „Atlyginimus kelsime kitą mėnesį”, bet vis nepakelia.
Bendrovės vadovas pripažįsta, kad atlyginimai nėra pakankami. Šiuo metu jie sudaro apie 1400 litų, yra šiek tiek didesni už vidutinį šalies darbo užmokestį. Pernai darbininkų algos kilo apie 7 procentus, panašiai jos ūgtelėjo ir šįmet.
Nauja darbo užmokesčio sistema
Bendrovė pereina prie naujos atlygio sistemos, kuri skatina dirbti kokybiškai ir daug. Dalį atlyginimo sudaro mokestis už fiziškai atliekamą darbą (skatina kuo daugiau padaryti), kita užmokesčio dalis priklauso nuo kokybinių parametrų.
S.Korsukovas pabrėžia, jog gaminant kokybiškai (mažinant nuostolius, panaudojant likučius) rezervai kelti darbo užmokestį didėja. Naujoji sistema turėtų skatinti darbuotojus taupyti verpalus.
„Netiksliai užtaisant audimo mašinas lieka nesuaustų siūlų, pasistengus būtų galima suausti kruopščiau ir padengti kelių žmonių darbo apmokėjimo poreikį.
Darbuotojų skaičius mažėjo nuolat, o dabar pasiekta riba, anot vadovo, kai svarbus kiekvienas iš 850 dirbančių žmonių – daugiau mažinti darbuotojų rezervo negalima.
Kaupia investicijoms
Kitąmet „Drobė” planuoja investuoti į įrengimus bei infrastruktūrą mažiausiai 4 mln. litų. Svarbiausios investicijos nukreipiamos į taurinimo gamybą (audinių užbaigimą) ir metimo mašinas (audinių paruošimą).
„Svarbiausia, kad mūsų turtas neišrūktų per kaminą”, – apie planuojamas investicijas į katilines kalba generalinis direktorius. Bendrovės katilinės projektuotos sovietmečiu planuojant dukart didesnius pajėgumus. Šiandien jos yra pernelyg galingos, nedirba optimaliu režimu, be to, ir nedinamiškos – patiriami nuostoliai jas paleidžiant ir stabdant, nėra galimybių pagal poreikius reguliuoti generuojamą energijos kiekį.
S.Korsukovas pabrėžia, kad „Drobės” stiprioji pusė rinkoje: technologijos, gebėjimas gaminti „į madą” ir laiku pateikti užsakymus.
„Stengiamės atsisakyti mažai pelningų pigių audinių gamybos, imtis kuo daugiau individualių užsakymų, o čia – svarbu gamybinis techninis atsinaujinimas”, – sako generalinis direktorius.
„Drobei” aktualūs energetiniai projektai, tačiau jie, anot S.Korsukovo, brangūs – vien studijų parengimas gali atsieiti kelis šimtus tūkstančių litų. Vienas svarbiausių energetinių projektų – daugkartinis vandens panaudojimas. Dabar panaudotą vandenį bendrovė minimaliai išvalo ir išleidžia, o galėtų išvaliusi naudoti dar kartą. S.Korsukovas pastebi, kad energetiniai projektai visada efektyvūs: reikiamos investicijos į daugkartinį vandens panaudojimą galėtų atsipirkti per ketverius metus, tai sumažintų įmonės energetines sąnaudas maždaug 25 procentais kasmet.
Spaudžia konkurencija
Didžiausi bendrovės konkurentai – tekstilės fabrikai Azijoje, ypač Kinijoje ir Indijoje.
„Konkuruoti kaina būtų netikslinga, nes mes vargiai pasieksime tokį našumą, koks būdingas Kinijos gamykloms. Šliejamės prie kaimyninių Vakarų Europos gamyklų, kurios orientuojasi į kokybę”, – bendrovės tikslus nurodo S.Korsukovas.
Pasak direktoriaus, atsisakoma pusvilnonių, menkai pelningų audinių gamybos, bandoma juos pakeisti pelningesniais. Pastaraisiais metais „Drobės” apyvarta kito menkai – pajamos sudaro apie 72 mln. litų.
Produkcija keliauja į visas Vakarų Europos ir NVS šalis, įmonė nepriklausoma nuo vieno pirkėjo. Pagrindinis ir didžiausias klientas – „Hugo Boss”, per metus nuperkantis apie 200 tūkstančių metrų audinio, tai yra maždaug 5 proc. visos produkcijos. Per metus „Drobėje” nuaudžiama apie 3,5 mln. metrų audinių. Konkuruojama, pasak vadovo, visais įmanomais būdais – aptarnavimo kokybe, technologijų našumu, gebėjimu gaminti individualius užsakymus bei kaina.
Viliasi darbuotojų supratingumo
Įmonės generalinis direktorius tikina suprantąs darbuotojų nepasitenkinimą sunkiomis darbo sąlygomis ir tikisi jų supratingumo. Anot jo, dabar sunkus metas, rasti kvalifikuotų darbininkų nelengva, todėl labiau apkraunami esamieji. Ne kasdien tenka paspartinti tempą, tačiau kartais tenka paskubėti, kad užsakymus pavyktų įvykdyti laiku.
„Mums būtinas darbo jėgos rezervas, tačiau to šiandien neturime”, – pripažįsta S.Korsukovas. Bandoma lanksčiai derinti darbo grafikus – pereinama nuo dviejų pamainų į tris ar keturias.
Įmonės vadovas neigia anoniminio laiško redakcijai autoriaus kaltinimus dėl ne laiku mokamų atlyginimų.
„Trejus metus „Drobė” moka atlyginimus dienos tikslumu, o dažniausiai – ir šiek tiek anksčiau. Esu įsitikinęs, nes visada stebiu mokėjimus. Atlyginimai yra tarp mokėjimų prioritetų. Neatsimenu nė vieno atvejo, kada atlyginimai būtų vėlavę, na, gal kokį kartą, bet ne daugiau nei porą dienų”, – ginasi direktorius.
Sutarti su darbuotojais dėl viršvalandžių, anot jo, kol kas pavyksta. Susiklosčiusią situaciją direktorius vadina sudėtinga, tačiau ji – ne kritiška, nesutarimai nėra pasiekę tokio lygio, kad būtų nebeįmanoma dirbti.
Kasmet bent keliems „Drobės” darbuotojams pripažįstamos įvairios profesinės ligos, dažniausiai – klausos negalavimai. Audimo staklių keliamas triukšmas, įvairios vibracijos silpnina darbininkų sveikatą.
S.Korsukovas pripažįsta, kad darbuotojų motyvacija nėra tokia didelė, kokios norėtųsi, tačiau stengiamasi imtis bent vienkartinių akcijų. Pavyzdžiui, vasaros pradžioje visoms įmonės darbuotojoms buvo sudaryta galimybė pasitikrinti dėl krūties vėžio. Planuojama surengti naujametį pasveikinimą – dar svarstoma, ar bus mokamos premijos, ar dovanojamos dovanos.