Lietuva verčiasi per galvą lopydama vakarietiškos laisvalaikio kultūros spragas
Gruodžio 26-ąją buvusių 200 vonių mineralinio vandens gydyklų pastatas Druskininkų centre po keleto metų merdėjimo atvers duris neatpažįstamai pasikeitęs. Naujasis kurorto pasididžiavimas – vandens pramogų parkas – vienu moderniausių visoje Europoje bus vadinamas mažų mažiausiai iki 2007-ųjų pavasario. Po to šį epitetą prie savojo vardo prisegti pretenduoja analogišką objektą Vilniaus centre statyti įpusėjusios bendrovės „Rubicon aqua” vadovai.
Dėl ES pinigų kovoja ir viltis sukurti „nacionalinės svarbos” vandens pramogų kompleksą „Girstučio” bazėje tebepuoselėja ir kauniečiai. Be to, teko girdėti įvairių gandų ir apie uostamiesčio ambicijas turėti savą vandens atrakcionų parką.
Kuo baigsis šios lenktynės ir kaip naujos linksmybių oazės pakeis lietuvaičių įpročius?
Amerikietiškas išradimas
Vandens pramogų parkų statytojai, klausiami, kur, kada ir kam pirmajam kilo idėja kurti tokio pobūdžio objektus, tikino, kad gausybės visame pasaulyje poilsiautojus viliojančių „aqualandų” pirmtakais derėtų laikyti Senovės Romą. Imperijos klestėjimo laikais daugiau nei prieš 2 tūkstančius metų buvo statomos vadinamosios termos, kuriose greta maudynėms skirtų erdvių būdavo įrengiami ištisi skirtingų funkcijų patalpų kompleksai. Kaip teigia Universalus meno žodynas, romėniškosios termos buvo įrengtos su užmoju ir ištaiga, turėjo skirtingos temperatūros patalpas, įvairias pirtis ir maudymosi baseinus. Svarbiausia termų dalis – baseinas su aukštos temperatūros vandeniu (vadinamasis kaldariumas), baseinas su šaltu vandeniu (frigidariumas), be to, plaukimo baseinas (natacija, arba piscina).
Be šių segmentų, termose dar būdavo įrengiamos ir bibliotekos, ir patalpos senosios Romos piliečiams susirinkti ir filosofuoti ir t.t. Toks termų daugiafunkciškumas atsispindi ir šių dienų vandens atrakcionų parkuose, kurie stengiasi neapsiriboti vien baseino statusu, o teikti kuo daugiau ir įdomesnių pramogų lankytojams.
Pirmieji „tikri” vandens pramogų parkai buvo pradėti kurti JAV po to, kai 1956-aisiais Kalifornijoje ypatingo populiarumo sulaukė legendinio animacinių filmų kūrėjo Volto Disnėjaus personažų karalystė.
Disneilendo koncepcija – pasakiška erdvė, kurioje tiek vaikai, tiek jų tėvai jaustųsi maloniai, sugebėtų atitrūkti nuo kasdienių savo problemų ir rūpesčių.
Iš esmės tokia pat logika vadovaujantis po kurio laiko buvo pradėti kurti ir specializuoti – vandens atrakcionai, arba akvaparkai. Metams bėgant jų veidą keitė tik neįtikėtinais tempais tobulėjančios technologijos ir siūlomų atrakcionų įvairovė. Vieni vandens pramogų kompleksai orientuoti į pasyvų poilsį ir žmonių sveikatinimą, kituose siekiama ekstremaliais triukais įkaitinti lankytojų kraują, trečiuose – visą šeimą įtraukti į paplūdimio šėliojimus.
Vilniaus vandens parką vystančios bendrovės „Rubicon aqua” generalinis direktorius Saulius Budrevičius teigė, kad Europoje pirmasis uždaras vandens pramogų parkas „Alpamare” prieš beveik 35 metus buvo pastatytas Vokietijoje, Bad Tolz mieste.
Kaimynų pasiekimai
Lietuvoje pardavinėti vandens pramogas ketinančių verslo žmonių priešstartinį optimizmą lemia keleto kaimyninėse šalyse įsikūrusių analogiškų objektų eksploatavimo patirtis.
Vienas pačių artimiausių vandens atrakcionų parkų – „Tropicana”, įsikūręs nedideliame Mikolaikų miestelyje Lenkijoje vos keliasdešimt kilometrų nuo Lietuvos – Lenkijos valstybinės sienos.
Neatsitiktinai pramogautojai iš mūsų šalies čia vieni dažniausių svečių. „Tropicana” pristatančiuose bukletuose nurodoma, jog tai – 2000 kv. metrų šildomas vandens plotas, baseinų kompleksas su įvairaus ilgio (nuo 30 iki 74 metrų) nusileidimo takais, saunos ir garo pirtys, sūkurinės vonios, soliariumai, vandens ir klasikiniai masažai.
Nors visus nusileidimo takus ir kitas pramogas lankytojai išbando jau per pirmą pusvalandį, o kada buvo darytas rimtesnis remontas niekas neprisimena, visgi lankytojų deficitu šis parkas bent jau kol kas nesiskundžia.
Du vandens pramogų parkai įtraukti į beveik visų kelionių agentūrų reklaminius bukletus, kviečiančius apsilankyti Latvijoje. Pirmasis – vandens atrakcionų parkų „Akvalandia” yra pramoniniame Rygos priemiestyje, buvusioje gelžbetonio gamykloje. Lyginant su lenkiškąja „Tropicana”, šis vandens atrakcionų parkas yra daug mažesnis tiek savo plotu, tiek siūlomų pramogų skaičiumi. Jame viešėjusieji atkreipė dėmesį į gana skurdžią įrangą ir akis badančią netvarką.
Kur kas palankiau apibūdinamas Jūrmaloje įsikūręs kol kas moderniausias ir naujausias Baltijos šalyse vandens pramogų parkas „Livu”. Jo „vizitinė kortelė” – modernus interjeras, daugybė įvairių pramogų bei atrakcionų, pradedant vaikišku piratų laivu, baseinu-upe, „Karibų jūra” su bangomis, daugybe įvairiausių vandenkalnių, krintančio vandens kaskadomis, saunomis, pirtimis, sūkurinėmis voniomis ir baigiant kavinėmis. Atstumiančiu „Livu” bruožu laikomi prastai valdomi žmonių srautai, dėl kurių prie populiaresnių atrakcionų nuolat rikiuojasi eilės lankytojų.
Nepaisant to, „Livu” veiklos statistika liudija, jog maždaug 50 proc. žmonių, praveriančių vandens parko duris, yra užsieniečiai, tarp kurių beveik 60 proc. – atvykėliai iš Lietuvos. Jei Druskininkų bei Vilniaus vandens pramogų parkai iš tiesų pasiūlys kokybiškesnes ir panašiai kainuojančias paslaugas, galima spėti, kad klientų bado nebus.
Vilniuje – Polinezijos dvasia
„Rubicon aqua” generalinis direktorius S.Budrevičius pasakojo, kad kuriant sostinės vandens parko koncepciją buvo glaudžiai bendradarbiaujama su minėto pirmojo Europoje vandens pramogų parko „Alpamare” įkūrėju Stefanu Anzelmu.
„Tiek iš šio idėjų architekto, tiek iš kitų Pasaulio vandens parkų asociacijos narių mes gavome iš tiesų daug vertingų patarimų, leidžiančių išvengti kai kurių klaidų. Gana daug anksčiau realizuotų projektų prasidėdavo nuo pagrindinio pastato statybų, kuriame vėliau buvo stengiamasi įsprausti vienus ar kitus atrakcionus. Mes pradėjome nuo to, kad pirmiausia apsisprendėme, ką ir kaip siūlysime savo lankytojams, o vėliau pradėjome rūpintis, kokius viršutinius „rūbus” parkui parinkti. Be to, stengėmės palikti kuo daugiau erdvių būsimai parko plėtrai, kad po keleto ar keliolikos metų čia būtų galimybių keisti pabodusius atrakcionus naujais ar montuoti papildomą įrangą. Kaip keisime „meniu”, turime idėjų jau dabar, tačiau visų kozirių atskleisti kol kas neketiname”, – aiškino S.Budrevičius.
„Rubicon aqua” vadovas teigė, kad Vilniaus vandens parke (beje, šį antradienį parkas buvo pakrikštytas mineralinio vandens „Vichy” vardu) bus montuojama Olandijos bendrovės „Van Egdom” įranga. Olandai pagamino ir apsiėmė įrengti devynis atrakcionus. Čiuožyklų aukštis svyruos nuo 4,5 iki 23,5 metro, ilgis – nuo 31 iki 162 metrų, bendras ilgis sieks 913 metrų, čiuožimo greitis svyruos nuo 18 iki 60 km/val. Pagrindinis čiuožimo atrakcionas „Bumerangas”, veikiantis švytuoklės principu, bus aukščiausias tarp uždarųjų parkų pasaulyje ir antasis tokio tipo atrakcionas, įrengtas Europoje. Vienoje iš čiuožyklų lankytojų pojūčius aštrins multimedijos efektai, kurie leis keisti atrakcionų spalvas ar imituos žvaigždėtą dangų.
Dviejose čiuožyklose pramogautojai skries greičiau nei Kelių eismo taisyklės leidžia judėti miestų gatvėmis, o kokį greitį kam pavyko pasiekti, bus rodoma specialioje švieslentėje. Vandens parko lankytojai galės įvesti savo vardą ir siekti rekordų, kurie tiesiogiai bus skelbiami ir parko interneto svetainėje. Kiekviena čiuožykla bus valdoma sensoriais, kad nekiltų grėsmių, veiks šviesoforų sistema, prie kiekvienos čiuožyklos budės po gelbėtoją. Visų čiuožyklų pabaigoje veiks vaizdo kameros, kurios transliuos vaizdus laukiantiems čiuožimo viršuje ir gelbėtojams.
Vandens parką taip pat jau pasiekė įranga iš Škotijos, skirta bangų baseinui. Jame bangų aukštis sieks iki 1,2 metro. Vandens parke į betoną jau yra įlieti vaikų žaidimų aikštelės pamatai. Aikštelės konstrukcijos bus įkeltos prieš uždengiant parko stogą. Vaikams skirtoje vandens žaidimų aikštelėje veiks apie 50 skirtingų atrakcijų. 21 metrų ilgio ir 15 metrų ploto aikštelėje bus įrengtos net 8 skirtingo aukščio platformos, kurias jungs įvairūs tuneliai, čiuožyklos. Čia bus galima šaudyti vandens patrankomis, patiems reguliuoti vandens sroves.
Pasak S.Budrevičiaus, vandens parkas pasižymės egzotiška Polinezijos tematika. Pietų jūrų tema apims visas parko erdves – nuo įėjimo, kasų, rūbinės, atrakcionų, baseinų iki darbuotojų aprangos, vardų, muzikos, baruose tiekiamo maisto, gėrimų ir net kvapų. Parke veiks trys skirtingos erdvės: pirmasis aukštas skirtas povandeniniam pasauliui, antrasis – paplūdimiams, upėms, čiabuvių kaimeliams, trečiasis kvies grožėtis kalnais ir dangumi. Trečiajame aukšte įkurtos pirčių zonos lankytojai pateks į stilizuotą ugnikalnio kraterio vidų.
„Rubicon aqua” generalinis direktorius tikino, jog statant vandens parką itin daug dėmesio skiriama atrakcionų saugumui. Baigus darbus šią pramogų oazę išbandys nepriklausomi kontrolieriai iš Olandijos, kurie įvertins atrakcionų atitikimą saugos reikalavimams.
Iš viso „Rubicon aqua” į šią pramogų citadelę ketina investuoti apie 72 mln. litų. „Vichy” vandens parkas duris lankytojams atvers kitų metų pradžioje. Vienu metu parke galės svečiuotis iki 1,5 tūkst. žmonių, per metus tikimasi sulaukti maždaug 380 tūkst. lankytojų.
Druskininkų specifika
Nors pirmieji apie planus kurti vandens pramogų parką prašneko vilniečiai, dėl įsiplieskusių ginčų apie sklypo greta sostinės centro panaudojimą projekto startas ir finišas vėluoja keletą metų. Didžiausia su tuo susijusi problema – žymiai išaugę statybų kaštai.
„Tai tikrai kur kas didesnis galvos skausmas nei mus aplenkusio Druskininkų vandens pramogų parko konkurencija. Mūsų kolegos pasirinko kitokią koncepciją ir daugiau orientuosis į pasyvų poilsį ir sveikatingumą. „Vichy” vandens parkas turėtų būti patrauklesnis aktyvesnį laisvalaikio leidimo būdą mėgstančioms šeimoms. Be to, čia iš tiesų bus galima susidaryti įspūdį, kas yra Polinezija – esame sudarę sutartį su Havajų sostinėje Honolulu veikiančiu Polinezijos kultūros centru, kuris padės čia sukurti aplinką, maksimaliai panašią į esamą „paskutiniu rojumi žemėje” vadinamame salyne.
Druskininkų vandens parko vadovai taip pat teigia, kad jų svečiams taip pat nereikės sukti galvų, kuo užsiimti. Mažiausiųjų laukia vaikų baseinas su atrakcionų kompleksu „Marsas”. Įvairaus amžiaus lankytojams siūloma daug laisvalaikio praleidimo ir atsipalaidavimo formų – 20 pirčių, įrengtų pagal skirtingas pasaulio šalių tradicijas, įvairiausi baseinai, įspūdingi nusileidimo kalneliai, kurių bendras ilgis – daugiau nei 600 metrų (ilgiausias – net 212 metrų), sraunioji upė, sūkurinės vonios, masažiniai kriokliai, grožio bei masažo salonai, barai ir kavinės.
Bendras Druskininkų vandens parko plotas sieks 21 000 kv. metrų, jame vienu metu galės ilsėtis ir pramogauti 1500 lankytojų. Jiems savo paslaugas siūlys viešbutis, restoranas, boulingo, konferencijų salės, kurių vieną bus galima transformuoti į kino teatrą.