Lietuvos ir senųjų Europos Sąjungos valstybių patirtis rodo, kad dabartinė rinkimų tvarka slepia nemažai pavojų
– 5 litai.
– Ne, 10 ir dar parvežat namo.
– Gerai, 7.
– Sutarta, bet pinigai iš karto.
– Gerai, bet tada atsivedi dar vieną draugą
Ši keistokos diskusijos ištrauka, prieš kelerius metus pasirodė žiniasklaidoje. Taip du pašnekovai kalbėjosi ne apie ką kita, o apie rinkėjų balsų pirkimą balsuojant paštu. Baisu? Taip. Nedemokratiška ir antiįstatymiška? Taip. Tačiau tokios istorijos praktiškai kartojasi per kiekvienus rinkimus. Iš pradžių lyg ir žadama su tuo kovoti, tačiau, kaip įprasta, įkarštis išgaruoja greičiau, nei atsiranda konkrečių kovos veiksmų planas.
Piktnaudžiaujama ir Rytuose, ir Vakaruose
Vadinamojo išankstinio balsavimo šalininkai lyg ir yra linkę pripažinti, kad ši sistema turi pastebimų trūkumų, tačiau dažniausiai priremti prie sienos išmeta argumentą – balsavimas paštu didinąs tolydžio vis menkėjantį piliečių susidomėjimą rinkimais. Dėl šio kilnaus, pilietinio tikslo neva galima nepastebėti ir akis badančių trūkumų, kurie kartais rinkimus paverčia tikru farsu.
Pavyzdžiui, per praėjusius Seimo rinkimus Vilniaus rajone beveik visas kaimas, apie 200 žmonių, balsavo tik paštu. Klausimas, ką rinkimų dieną veikė visas kaimas, yra anaiptol neretorinis. Deja, panašių keistoko mūsų piliečių elgesio pavyzdžių galima rasti beveik kiekviename šalies rajone. Ir dažniausiai kalti ne tik demokratijos „pardavėjai” ir jos „pirkėjai”, bet ir pati balsavimo paštu sistema, leidžianti piktavaliams sumaniai pasinaudoti faktiškai neužlopomomis išankstinio balsavimo įstatymo
spragomis. Nesubrendusi, nepilietiška visuomenė kalta tik iš dalies. Kaip rodo senųjų demokratijų pavyzdžiai, balsavimu paštu piktnaudžiaujama ir Vakaruose.
Pavyzdžiui, 2004 m. Angliją sukrėtė milžiniškas skandalas, kai atsirado pakankamai liudijimų, jog Birmingeme per vietos rinkimus buvo masiškai sukčiaujama pasinaudojant balsavimo paštu galimybe. Dėl to 2005 m. gegužės mėn. teismas panaikino balsavimo rezultatus dviejose šio miesto rinkimų apylinkėse, o teisėjas viešai pavadino balsavimo paštu sistemą „palankia klastotėms”. Dar daugiau: dėl šio incidento save šiuolaikinės demokratijos tėvais laikantys britai gavo skaudų antausį – pirmą kartą šios šalies istorijoje jos elgesį oficialiai nagrinėja Europos Tarybos tyrėjų grupė, kuri paprastai rūpinasi tik besikuriančiųjų demokratijų problemomis.
Senojoje Europoje tvarka griežtesnė
O ką apie išankstinę rinkimų tvarką mano vadinamosios senosios Europos Sąjungos valstybės? Iš Seimo informacijos analizės skyriaus atlikto tyrimo aiškėja, kad iš 15 vadinamųjų senųjų ES valstybių narių 6 (Austrijoje, Belgijoje, Graikijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje) teisės aktai apskritai nenumato išankstinio balsavimo, taigi ir balsavimo paštu, galimybės balsuojant šalies teritorijoje. Tačiau kai kuriose iš šių valstybių paštu balsuoti gali užsienyje esantys piliečiai.
Kitose 9 valstybėse narėse (Airijoje, Danijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge, Portugalijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje) balsuoti iš anksto yra leidžiama, paprastai tam yra pasitelkiamas ir paštas.
Tačiau kalbant apie balsavimą paštu reikėtų išskirti 2 gana skirtingus modelius. Antai Danijoje, Suomijoje ir Švedijoje rinkėjai balsuoja specialiai nustatytose išankstinio balsavimo vietose (jos dažnai būna įrengiamos ir pašto skyriuose) arba namie, kai vokai su biuleteniais ir visais reikalingais duomenimis įteikiami rinkimų komisijos priėmėjams, kurie juos paštu ar kitomis priemonėmis nugabena į rinkimų komisijas.
Tuo tarpu Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Liuksemburge ir Vokietijoje rinkėjai, paštu gavę balsavimo biuletenius, balsuoja namie ir vokus su biuleteniais įprastine tvarka patys išsiunčia paštu (taip balsuoja ir užsienyje esantys Švedijos piliečiai). Portugalijoje iš anksto balsuojama mobiliuose balsavimo punktuose.
Penkiose valstybėse narėse (Danijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje ir Švedijoje) balsuoti iš anksto gali bet kuris rinkėjas, o kitose 4 rinkėjai tą padaryti gali tik tam tikromis aplinkybėmis: Airijoje – asmenys, besigydantys ligoninėse, neįgalieji, asmenys, gyvenantys atokiose vietovėse (taip pat salose), bei dirbantys asmenys, kurie negali atvykti balsuoti rinkimų dieną (įskaitant studentus); Liuksemburge – vyresni kaip 75 metų, Portugalijoje – rinkėjai, esantys ligoninėse, laisvės atėmimo vietose, taip pat kariškiai, policininkai, jūreiviai, transporto (aviacijos ir geležinkelio) bei kitų sričių darbuotojai, perkelti iš nuolatinės gyvenamosios vietos, nacionalinių sporto šakų rinktinių nariai ir kt.; Vokietijoje – dėl rimtų priežasčių negalintys dalyvauti rinkimuose jų dieną.
Reikia daugiau skaidrumo
Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad Vakarų valstybėse balsavimas paštu gerokai skiriasi nuo lietuviškojo. Juk sunkiai įsivaizduotumėte Lietuvoje, pavyzdžiui, tokią balsavimo paštu tvarką, kuri egzistuoja Danijoje. O ten rinkėjas atvykęs į paštą ir gavęs biuletenį, jame pažymi partiją ar kandidatą, įdeda biuletenį į voką ir jį užklijuoja. Po to jis užpildo lydraštį, kuriame pasirašo deklaraciją, jog pats balsavo, įdėjo biuletenį į voką ir jį užklijavo. Pasirašoma balsų priėmėjo akivaizdoje, nurodant pasirašymo datą, vietą, balsavusio asmens pavardę, gimimo datą ir adresą. Balsų priėmėjas paliudija, jog balsuota privačiai ir pagal taisykles, nurodo savo pavardę ir pareigas, ir uždeda antspaudą. Po to lydraštis ir vokas su biuleteniu įdedami į kitą voką, rinkėjas jį užklijuoja ir adresuoja tai savivaldybei, kurios rinkėjų sąrašuose jis yra. Vokas atiduodamas balsų priėmėjui, kuris jį kuo greičiau išsiunčia paštu.
Nenorima mokytis nei iš savų, nei iš svetimų klaidų
Atrodytų, kad per keliolika demokratinių rinkimų metų balsavimo paštu „privalumus” išbandžiusi Lietuva lyg ir turėtų pagrindo mokytis iš svetimų ir savų klaidų. Deja. Į mano pateiktas įstatymo pataisas, siūlančias panaikinti išankstinį balsavimą paštu, pagrindinis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas sureagavo, švelniai tariant, keistokai. Užuot atsižvelgus į karčią patirtį, pabandžius atsisakyti balsavimo paštu sistemos, buvo nuspręsta svarstyti siūlymus, dar labiau praplečiančius balsavimo paštu institutą: teikiamame projekte siūloma rinkimus papildyti nauju balsavimo būdu – rinkėjų balsavimu namuose.
Panašu, kad žūtbūt politikos arenoje siekiantys išsilaikyti naujai iškeptų ir jau apsvilusių partijų politikai, savo išsigelbėjimą vėl linkę patikėti šalia paštų besibūriuojantiems demokratijos „pardavėjams”. Ar likusi piliečių dalis bus linkusi su tuo taikstytis, ar ras jėgų su tuo kovoti, pamatysime jau netrukus. Rytojų kuriame šiandien.